Specialistų teigimu, vitaminas D tiesiogiai veikia genus, susijusius su konkrečiais susirgimais, labiau būdingais vėsesnio klimato zonoje gyvenantiems žmonėms: nepakankamas saulės šviesos ir šilumos kiekis sukelia vitamino D trūkumą organizme, pasireiškiantį tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė, reumatinis artritas, I tipo diabetas, vėžiniai susirgimai ir silpnaprotystė.
Medicininių tyrimų tarybos atliktos studijos metu pavyko aptikti konkrečius taškus, kuriuose vitaminas D sąveikauja su DNR: Oksfordo universiteto mokslininkų teigimu, vitaminas D tiesiogiai veikia 229 su įvairiais sveikatos sutrikimais siejamus genus.
Seniai žinoma, , jog vitamino D stoka gali sąlygoti kaulų retėjimą, trapumą ar net vėžį. Be to, mokslininkų teigimu, egzistuojant pastarojo elemento trūkumui, moterims sutrinka inkstų veikla bei padidėja rizika pagimdyti negyvą kūdikį.
Vieno Medicininių tyrimų tarybos narių klinikinės neurologijos specialisto profesoriaus Georgo Eberso teigimu, neseniai atliktų tyrimų rezultatai leidžia manyti, jog saulės šviesos ir šilumos stokos sukeltas vitamino D trūkumas organizme turi įtakos netgi anksčiau genetiškai paveldimais laikytiems susirgimams, kitaip tariant, tariamai genetiškai paveldimos ligos iš tiesų greičiausiai yra sąlygojamos ne vien genetinio faktoriaus, bet pastarojo konjunktūros su aplinkos sąlygomis, ir netgi genetiškai konkrečia liga linkęs susirgti žmogus gali išvengti sveikatos problemų tinkamai parinktos terapijos bei maisto papildų dėka.
Tiesa, specialistas teigė abejojantis, ar anksčiau minėtos priemonės galėtų pagerinti jau sergančio žmogaus sveikatos būklę, tačiau, jo teigimu, tai neabejotinai būtų puiki prevencinė priemonė.
Prieš keletą metų amerikiečių leidinyje „Epidemiol Community Health“ paskelbti studijos, kurios metu buvo tiriami daugiau nei šimto pasaulio valstybių gyventojai bei pasitelkti tarptautinių duomenų bazių ir Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys, rezultatai, parodė, jog B tipo ultravioletinių spindulių stoka yra antrasis pagal dažnumą plaučių vėžį sukeliantis veiksnys po rūkymo.
Nustatyta, jog žmonės, praleidžiantys daugiau laiko saulėje ir tokiu būdu gaunantys didesnį B tipo ultravioletinių spindulių kiekį, plaučių vėžiu serga pastebimai rečiau, ir atvirkščiai, kuo mažiau laiko praleidžiama atviroje saulės šviesoje, tuo labiau rizikuojama susirgti. B tipo ultravioletiniai spinduliai, pasak mokslininkų, yra svarbiausias vitamino D šaltinis, o pastarasis žmogaus organizmą skatina gaminti priešvėžines ląsteles ir tokiu būdu mažina vėžinių susirgimų riziką, ypač – prostatos vėžio vyrams, krūties vėžio moterims bei plaučių ir kaulų vėžio abiems lytims.
Teigiama, jog saulės vengimas nepadės apsisaugoti ir nuo odos vėžio: pasak specialistų, kuo mažiau saulės šviesos gaunama, tuo vangiau organizme gaminamos priešvėžinės ląstelės, taigi, slapstymasis nuo saulės, užuot padėjęs išvengti odos vėžio, gali netgi padidinti riziką juo susirgti. Reziumuojama, jog saikingas mėgavimasis saulės voniomis neabejotinai teikia daugiau naudos nei žalos, tad paplūdimyje turėtų prabėgti bent dalis kiekvieno savo sveikata besirūpinančio asmens atostogų.