„Aš mirsiu. Kai tai įvyks, žinosiu, kad tai O.bin Ladenas mane nužudė”, – ištarė Kenas George’as.
Jis – vienas iš tūkstančių gelbėtojų, kurie tvarkydami griuvėsius Niujorke negalvojo apie savo sveikatą.
„Mes kenčiame nuo įvairių kvėpavimo sistemos ligų ir psichologinių problemų”, – sakė kitas amerikietis – Johnas Sferazas, dėl sveikatos sutrikimų turėjęs išeiti į pensiją vos 47 metų.
Kai jis pasakoja savo istoriją, balsas virpa, o kvėpavimas darosi nelygus.
Rugsėjo 11-osios gelbėtojo plaučiuose nusėdo nuodingųjų medžiagų. Jomis kvėpavo tūkstančiai dirbusiųjų Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose, kur lydėsi plienas, plastikas, švinas ir žmonių kūno dalys.
„Nepavojingas” oras žudė
Tą dieną „Al Qaeda” ataka pražudė beveik 3000 žmonių. Bet tai toli gražu nėra tikrasis aukų skaičius. Nes tikrasis iki šiol nuolat auga – prisikvėpavę ore sklandančių nuodingųjų medžiagų beveik per dešimt metų gyvybę jau prarado ir apie 1100 gelbėtojų.
Jie miršta tyliai, dažnai pamiršti, o kai kurie – bankrutavę. Mat dėl sveikatos problemų netekę darbo žmonės neteko ir sveikatos draudimo.
„Kai ten dirbome, iš pradžių net buvome be apsauginių kaukių. Nes buvusi Naujojo Džersio gubernatorė Christine Whitman tikino: „Šiandien patikrinome orą – jis nepavojingas.”
Tačiau bėgo laikas, ir vaikinai pradėjo sirgti, kai kuriuos pradėjo ėsti vėžys, jie miršta”, – sakė 79 metų Bobas Beckwithas.
Šis gelbėtojas geriausiai prisimenamas dėl garsios nuotraukos, kurioje stovi ant griuvėsių greta JAV prezidento George’o W.Busho, netrukus po teroro akto atvykusio į Niujorką.
Teršalai lipo prie sienų
Tuo metu buvo daug kalbama apie miesto ore tvyrančias nuodingąsias medžiagas, bet valstybinė Aplinkos apsaugos agentūra ir jos vadovė Ch.Whitman kažkodėl kasdien platindavo pranešimus, kad jokio pavojaus nėra.
„Švino, asbesto ir lakiųjų organinių junginių oro mėginiuose neaptinkama ir jie nekelia susirūpinimo”, – agentūra pranešė rugsėjo 13-ąją.
„Mūsų tyrimai rodo, kad niujorkiečiams saugu grįžti į darbą finansiniame rajone”, – pranešta rugsėjo 16-ąją.
Tačiau paklausęs bet kurio niujorkiečio, kiek laiko dulkių debesys kabojo virš gatvių, išgirsi, kad mėnesius.
Teršalai lipo prie sienų ir langų, storas jų sluoksnis nusėdo ant šaligatvių ir sulindo į miesto ventiliavimo sistemas ir kitokius tarpus.
Po griuvėsiais vis įsiplieksdavo ugnies liežuviai, spjaudantys juodus dūmus, kurie buvo matomi iš labai toli.
„Dauntauno kosulys” tapo nauju terminu, nes daugybė dauntaunu vadinamame miesto centre gyvenančių žmonių ištisai sausai krenkštė.
Buvo palikti likimo valiai
Neseniai Amerikos medicinos asociacijos žurnalas išspausdino studiją, kuri parodė, kad gelbėtojai ir netoli Pasaulio prekybos centro gyvenę niujorkiečiai serga astma dvigubai dažniau nei kiti.
Trečdaliui gelbėtojų sumažėjo plaučių tūris, 70 proc. serga rimtomis kvėpavimo sistemos ligomis, daugybei diagnozuota mieloma – reta kraujo vėžio forma.
Baisiausia, kad beveik pusė tų žmonių net neturi sveikatos draudimo, nes jo neteko likę be darbo.
Rugsėjo 11-osios kompensacijų fondas buvo uždarytas 2003-iųjų pabaigoje. Nuo tada iki dabar JAV politikai nesugebėjo dorai pasirūpinti savo didvyriais.
Gėdingą padėtį turėtų pagerinti tik šiemet galų gale įsigaliojęs naujasis įstatymas, pavadintas Jameso Zadrogos vardu.
Tai – Niujorko policijos detektyvas, kuris ištisus mėnesius dirbo Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose ir 2006-aisiais mirė nuo kvėpavimo takų ligos.
Gelbėtojai tapo teroristais?
Naujasis įstatymas garantuoja 7,4 mlrd. dolerių sveikatos draudimui ir kompensacijoms tiems, kurie susirgo dėl oro taršos Niujorko Pasaulio prekybos centro dangoraižių griuvėsiuose.
Bet viena įstatymo sąlyga ypač žeidžia tuos, kurie dirbo griuvėsiuose negalvodami apie save.
Negaluojantys gelbėtojai išmokų gali tikėtis tik tuomet, kai Federalinis tyrimų biuras (FTB) patikrins asmens istoriją ir patvirtins, kad jis nėra teroristas.
Tai skamba absurdiškai daugybei amerikiečių. Tik ne respublikonų kongresmenui Cliffui Stearnsui, sugalvojusiam tokią sąlygą.
Atrodo, jis tvirtai tiki, kad teroro atakų Niujorke organizatoriai galėjo nuspręsti padėti ieškoti gyvųjų pragare po griuvusiais pastatais.
„Įžeisti”, – tai turbūt per švelnus žodis gelbėtojų, įtariamų terorizmu, jausmams apibūdinti.
„Ar jie mano, kad teroristai liko Niujorke padėti tvarkytis, kad vėliau gautų kompensacijas? Iš visų dalykų, kuriuos esu matęs Vašingtone, šis peržengia visas ribas”, – sakė buvęs Niujorko policijos pareigūnas Glenas Kleinas, kenčiantis nuo išsivysčiusios astmos ir chroniškų virškinimo sistemos sutrikimų.
„Žinote, kas dar turi pereiti tokį patikrinimą, kad gautų savo pinigus? Niekas! – kandžiai juokavo vienas įtakingiausių JAV komentatorių ir komikų Jonas Stewartas. – Mes net skęstantiems bankams dalijame milijardus ir ginkluojame Libijos sukilėlius netikrindami jokių teroristų sąrašų.”
Mirtys atvėrė politikams akis
Ugniagesys Roy W.Chelsenas buvo pirmasis, kuris mirė jau priėmus šį įstatymą sausį.
Sulaukęs vos 46 metų jis turėjo išeiti į pensiją ir penkerius metus kovėsi su mieloma, kuri išsivystė po neskaičiuotų valandų tvarkant teroro išpuolių paliktą kapinyną Niujorke.
Laidojant šį pamirštą JAV didvyrį senatorius Charlesas Schumeris pabrėžė, kad naujas J.Zadrogos sveikatos įstatymas buvo priimtas atsižvelgus į R.W.Chelseno ir kitų tokių pat žmonių kančias bei jų auką.
„Nors R.W.Chelseno šeimai tai menka paguoda, naujasis aktas reiškia, kad šeimoms, netekusioms tokių didvyrių kaip Roy, ir tiems, kurie serga, nebereikės jaudintis, kaip susimokėti už traumas, patirtas tarnaujant savo šaliai.”
Pagalba – būtina
Maždaug 70 tūkst. žmonių dalyvavo Pasaulio prekybos centro griuvėsių valymo operacijoje. Tarp jų buvo ne tik Niujorko ugniagesiai, bet ir policininkai, statybininkai, savanoriai, suvažiavę į Niujorką iš visos šalies.
Tarp 1,8 milijono tonų nuolaužų buvo 90 tūkst. litrų degalų iš dviejų dangoraižius atakavusių lėktuvų, 1000 tonų kenksmingos medžiagos asbesto, kuris buvo naudojamas statant bokštus, švino iš kompiuterių, gyvsidabrio ir itin kancerogeninės medžiagos iš degančio plastiko ir chlorizuotų chemikalų.
Federalinių fondų, skirtų gelbėtojų sveikatos apsaugai, lėšos baigėsi 2003-iaisiais, ir nuo tada visa našta užgulė Niujorko miestą.
Tik 2011-ųjų sausį po ilgų politinių peštynių įsigaliojo federalinis J.Zadrogos sveikatos draudimo ir kompensacijų aktas, kuris rems susirgusius rugsėjo 11-osios teroro išpuolių padarinių likviduotojus.