Nepaisant didžiuosiuose miestuose pridygusių egzotiškų restoranų, baltoji mišrainė, bulvės, lašiniai ir rauginti agurkai, o ne lašiša, brokoliai bei špinatai yra daugelio lietuvių valgiaraščio pagrindas. Prie jiems įprasto maisto žmonės nuolat grįžta dėl to, kad jis jiems suteikia jaukumo ir ramybės jausmą, nors daugelis šaltame klimate įsikūrusių šalių virtuvių – itin nesveikos.
Pasak sveikatos problemoms skirtoje konferencijoje „WellBeingWell“ Majamyje kalbėjusio amerikiečių mediko ir sveikos gyvensenos guru Andrew Weilo, būtent žmonių nenoras keisti iš tėvų ir senelių išmoktus mitybos įpročius yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelio gyvenimo kokybė tokia prasta.
Sunku pakilti nuo kėdės
„Šiuolaikinis mokslas pernelyg daug koncentruojasi ties gyvenimo trukme ir per mažai ties jo kokybe, - kalbėjo vienas žinomiausių JAV medikų. – Mano nuomone, geriau gyventi trumpiau, bet būti aktyviam ir sveiko proto iki gyvenimo pabaigos. Geriau pasiekus tam tikrą ribą staiga kristi ir nebeatsikelti, negu metų metus gulėti ligos patale.“
A.Weilo teigimu, žmonės, tvirtinantys, kad mityba – nesvarbi, nes vis tiek visi vieną dieną mirsime, nesusimąsto, kokia kankinanti ir apgailėtina egzistencija jų laukia senatvėje. Pasak mediko, pakanka pakalbėti su vidutiniu šešiasdešimtmečiu, kad suvoktume, jog žmogaus, menkai kreipusio dėmesį į mitybą, auksiniai metai iš tiesų nėra apibarstyti aukso dulkėmis.
„Netgi dažnas penkiasdešimtmetis skundžiasi, kad jam trūksta energijos, sunku užlipti laiptais, įkelti kojas į lengvąjį automobilį ar net atsistoti nuo kėdės. Sveikai besimaitinantis ir reguliariai besimankštinantis į penktą dešimtmetį įkopęs žmogus to neturėtų jausti“, - kalbėjo Integralios medicinos centro Arizonos universitete įkūrėjas ir direktorius A.Weilas.
Mityba nugali paveldėjimą
Didele balta barzda pasipuošęs A.Weilas primena Kalėdų Senelį. Jis niekuomet nepuola agresyviai kritikuoti oponentų ir atrodo kiek drovus. Iš pirmo žvilgsnio, niekuomet nepasakytum, kad tai – žmogus, kurį žurnalas „Times“ buvo įtraukęs į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, ar kad jo plunksnai priklauso 11 knygų, iš kurių daugelis – bestseleriai. Arba tai, kad jis – Harvardo universiteto Medicinos fakulteto absolventas.
Nors Harvarde A.Weilas gavo klasikinį medicininį išsilavinimą, priešingai nei daugelis kolegų, jis linkęs derinti alternatyvią mediciną su įprasta. Pasak mediko, naujausios mokslinės studijos rodo, kad paveldėjimas žmogaus sveikatai turi daug mažesnę įtaką nei mityba ir gyvenimo būdas.
„Jeigu žmogus nerūko, geria saikingai, valgo nedaug ir riboja suvartojamos mėsos kiekį, galimybė, kad jis nugyvens ilgą ir aktyvų gyvenimą, labai didelė, net jeigu jo šeimoje esama kraujagyslių ir širdies ligų istorijų“, - gausiai susirinkusiai auditorijai kalbėjo medikas.
Raudona mėsa sukelia vėžį
A.Weilo teigimu, daugelio tautų pamėgti tradiciniai patiekalai iš bulvių, raudonos mėsos, raugintų agurkų ir kiaušinių didina „blogo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Raugintose daržovėse yra pernelyg didelis natūralių karcinogenų, sukeliančių vėžį, kiekis. Raudonos mėsos ir apskritai gyvulio mėsos vartojimas siejamas su krūties vėžiu ir padidėjusia infarkto rizika.
Raudona mėsa paprastai laikoma kiauliena, jautiena, mėsos derinys, iš kurio daromos dešros, kumpiai ir pan. Sveikatai kur kas mažiau pavojinga balta mėsa – tai vištiena, kalakutiena bei žuvis.
Nesveikus siūlo keisti sveikais
Pats A.Weilas nėra vegetaras ir apskritai medikas pasižymi eklektizmu – jo siūlomoje dietoje esama visko po truputį, nors pirmenybė teikiama ekologiškoms daržovėms.
Anot mediko, būtų naivu tikėtis, kad žmonės iš karto puls ir radikaliai pakeis mitybos įpročius, nors būtent tokia būna A.Weilo rekomendacija tiems pacientams, kuriems dar nereikia įprastinės intervencinės medicinos pagalbos: „Svarbu, kad žmonės išmoktų sveikatai žalingus produktus pakeisti sveikesniais.“
Jautieną jis siūlo keisti kalakutiena, bulves – brokoliais ar pupelėmis. Baltą ar bet kokią „minkštą“, „išpurentą“ duoną – rupia su daug neskaldytų grūdų.
Blogi ir geri riebalai
Nepatenkintas oficialia JAV vyriausybės mitybos specialistų sudaryta maisto piramide, A.Weilas sudarė savo. Jo mitybos planas sulaukė milijonų pasekėjų.
A.Weilo maisto piramidės pagrindas – daržovės ir vaisiai. Jų reikia valgyti daugiausia, mažiausiai 4-5 kartus per dieną. Laipteliu aukščiau (vadinasi, šie produktai svarbūs, bet jų reikia vartoti mažiau) – pupelės, trumpai virti makaronai ir grūdais turtinga duona.
Medikas nepritaria kai kurių populiarių dienų kūrėjų siūlymui vengti bet kokių riebalų.
Mitybos specialistas riebalus skirsto į gerus ir blogus. Blogi riebalai – tai gyvulinės kilmės bei rafinuoti aliejai. Geri riebalai – tai alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, ypač – graikiniai.
Atsirado vietos ir vynui
2-6 kartus per savaitę būtina valgyti žuvies. Geriausia – laisvėje pagautos, o ne pramoniniu būdų užaugintos lašišos. Jeigu lašišos gauti sunku arba ši žuvis – ne jūsų kišenei, ją puikiai pakeis sardinės. Šios rūšies žuvys turi daug Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios būtinos sveikam organizmo metabolizmui.
Medikas siūlo nepamiršti azijinių grybų, įvairiausių prieskonių, baltos ar žalios arbatos. A.Weilo piramidėje užtenka vietos ir šokoladui bei vynui. Amerikiečių medikas buvo vienas pirmųjų, prieš keletą metų prabilusių apie pastarųjų produktų naudą.
Tiesa, gydytojas nerekomenduoja išgerti daugiau nei 1-2 taures vyno per dieną, o šokoladą siūlo rinktis kuo juodesnį ir vienu metu suvalgyti tik nedidelę plytelę.