Žmonių gyvybes nusinešusi bakterijos E.coli atmaina O104H4 – reta ir atspari daugeliui medikamentų. Užkratas iki šiol Vokietijoje nusinešė trijų žmonių gyvybes – 83 m. moters iš Žemutinės Saksonijos, 89 metų moters iš Šlėzvigo-Holšteino ir 24 metų moteris iš Brėmeno. Roberto Kocho instituto duomenimis, šiuo metu užfiksuota 214 hemolizinio ureminio sindromo (HUS) atvejų. Trečiadienį jų buvo 140. Dauguma pacientų – iš Šiaurės Vokietijos.
Pasklidus žiniai apie iš Ispanijos įvežtuose
agurkuose, taip pat ir ekologiškuose, rastą užkratą, didieji Vokietijos prekybos
tinklai „Metro“, „Kaiser's Tengelmann“, „Rewe-Gruppe“ išėmė iš prekybos iš
Ispanijos importuotus agurkus. Kai kurios parduotuvės sustabdė prekybą ir
kitomis daržovėmis – pomidorais, lapinėmis salotomis – išaugintomis Viduržemio
jūros regione.
Ispanija yra antra (po Olandijos) agurkų
tiekėja Vokietijai. Pernai į Vokietiją buvo įvežta 179 500 tonų ispaniškų
agurkų.
ES sveikatos reikalų komisaras Johnas Dalli sako, kad iki šiol nėra duomenų apie infekcijos išplitimą kitose šalyse. Tačiau Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose yra žmonių, kurie kraujingai viduriuoja ir neseniai lankėsi Vokietijoje. Visi jie atidžiai stebimi. Danijoje patvirtintas vienas enterohemoraginės E.coli bakterijos sukeltos infekcijos atvejis, bet paciento gyvybei pavojus negresia.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė
lrytas.lt sakė, kad, jų turimomis žiniomis, Vokietijoje tarp
sveikatos specialistų dėl infekcijos protrūkio įtarimai krenta ne
konkrečiai ant ispaniškų agurkų, o ant agurkų, pomidorų ir
lapinių žalių daržovių apskritai, nekalbant apie kurią nors
konkrečią kilmės šalį. Kol kas bandoma atsekti, iš kur į
Vokietiją įvežtos šios daržovės.
Epidemiologinis
tyrimas, kurį atliko Vokietijos visuomenės sveikatos specialistai,
patvirtino, kad stiprų ryšį su minėta užkrečiamąja liga turi
pomidorų, agurkų bei lapinių salotų vartojimas. Kadangi šias
daržoves ligoniai dažniausiai vartojo kartu, iki šiol
neišskiriama, kuri daržovė galėjo būti infekcijos protrūkio
šaltiniu. Nustatyta, kad ši produkcija pirkta ne vienoje vietoje,
todėl protrūkis tiriamas, stengiamasi nustatyti daržovių
užkrėtimo bei prekybos vietas.
Ar užkrėstų daržovių galėjo
įsivežti ir Lietuvos prekybos centrai, gydytoja neįsivaizduoja.
Kol kas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neturi duomenų apie
infekcijos atvejus Lietuvoje. „ES šalys yra vienoje ekonominėje
erdvėje, ir visko gali būti. Juk mūsų prekybos taškuose daug
importinių maisto prekių“, - sakė G.Zagrebnevienė.
Pasak G.Zagrebnevienės, net ir gerai
nuplaunant daržoves prieš vartojimą, teorinė galimybė užsikrėsti
žarnyno infekcija išlieka. Yra nustatyta atvejų, kad ligos
sukėlėjų buvo rasta pomidoro viduje – jis buvo laistomas
užkrėstu vandeniu. Į pomidoro vidų bakterijos gali patekti ir
įtrūkus odelei nuo temperatūrų skirtumo, įkaitusius saulėje
plaunant šaltu vandeniu, kuriame yra žarnyno ligą sukeliančių
bakterijų. Ar Vokietijos atveju E.coli bakterija
buvo ant daržovių paviršiaus, ar viduje, kol kas neaišku.
Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė sakė, kad kol
kas jie negali nei patvirtinti, nei paneigti pranešimų, kad būtent
ispaniški agurkai kalti dėl infekcijos protrūkio Vokietijoje.
„Šita bakterija ypatingai jautri temperatūrai“, - pabrėžė
J.Savickaitė ir patarė, norint apsisaugoti nuo infekcijos, maisto
produktus gerai termiškai apdoroti, o daržoves, kurios valgomos
žalios, bent jau gerai nuplauti.
„Priklausomai
nuo sukėlėjo, komplikacijas – hemolizinės uremijos sindromą
(HUS) arba trombozinę trombocitopeninę purpurą (TTP) sukelia
ešerichiozė. Tai patogeninių Escherichia
coli
(E. coli) bakterijų sukelta infekcinė liga, pasireiškianti
viduriavimu – neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą
raižančiais skausmais. Išmatose kraujo priemaišų gali būti
labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien
krauju“, - aiškino G.Zagrebnevienė.
EHEC
pagrindinis šaltinis yra galvijai. Dažniausiai užsikrečiama
vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu
apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Vandens ir
maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį
ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai.
Yra
žinomi E.
coli O157
protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius,
nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius,
majonezą, salotas. Sukėlėjas yra atsparūs rūgščiai, todėl
gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose
daržovėse.
Infekcija
gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių
vandenį. Per buitinį sąlytį (žmogus žmogui) infekcija
dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose.
Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų
nešiotoju.
Pasaulio
sveikatos organizacija labai susirūpinusi šia problema, kadangi
enterohemoraginių Escherichia coli (EHEC) sukeltos diarėjos yra
didelė vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis, ypatingai
ekonomiškai besivystančiose šalyse