Laikinas klausos praradimas – įmanomas

Telegraph.co.uk ir lrytas.lt inf.
Įsitraukimas į įdomią knygą ar kryžiažodį iš tiesų gali laikinai užblokuoti klausą, rodo neseniai atliktos studijos rezultatai. Mokslininkai įrodė, jog tuo atveju, jei asmuo geba sukoncentruoti dėmesį ties skaitoma knyga ar sprendžiamu kryžiažodžiu, jis laikinai apkursta ir tampa visiškai abejingas jį supantiems garsams. Teigiama, jog taip nutinka todėl, kad vizualiniai gebėjimai ir klausa turi tarpusavyje dalytis ribotą smegenų pajėgumą.
Atrastas fenomenas pavadintas nedėmesiniu apkurtimu.
Daugiau nuotraukų (1)
Mokslininkai įspėja, jog anksčiau minėtas laikinas klausos praradimas gali baigtis liūdnai tuo atveju, jei, pavyzdžiui, ištinka vairuojantį asmenį.
Atrastas fenomenas pavadintas nedėmesiniu apkurtimu.
Londono universitetinio koledžo Kognityviosios neurologijos instituto profesorė bei viena studijos lyderių Nilli Lavie sakė, jog nedėmesinis apkurtimas nėra kas nors ypatingo ar neįprasto ir daugelis mūsų jį patiriame kiekvieną dieną.
Anot jos, fenomenas galėtų būti iliustruotas įprasta gyvenimiška situacija, kuomet pernelyg įsitraukę į knygą ar sudominusį laikraščio straipsnį praleidžiame mašinisto pranešimą apie stotelę, kurioje turėjome išlipti. Arba, pavyzdžiui, eidami ir tuo pat metu rašydami trumpąją žinutę mobiliajame telefone, neišgirstame gatve atriedančio automobilio ir žengiame į gatvę tiesiai įsismarkavusiam transporto priemonės vairuotojui prieš nosį.
Studijos metu šimtas joje dalyvavusių savanorių buvo paprašyti kompiuteriu atlikti įvairaus sudėtingumo užduotis tuo pat metu dėvėdami ausines. Kai kurios užduotys, studijos autorių teigimu, buvo itin paprastos, pavyzdžiui, dalyviai turėjo pastebėti, ar dvi to paties kryžiaus pusės yra skirtingų spalvų, ar tos pačios spalvos, kitos – kiek sudėtingesnės, tarkim, pastebėti ir įvardyti nedidelį dviejų atkarpų ilgio skirtumą. Konkrečiu momentu per ausines eksperimento dalyvius pasiekdavo netikėtas garsas, kuriam nuskambėjus tyrimas būdavo nutraukiamas.
Dalyviai buvo paprašyti pasakyti, ar išgirdo garsą.
Nustatinėdami spalvas, vos du eksperimento dalyviai teigė neišgirdę garso, tuo tarpu sudėtingesnių užduočių atlikimo metu juos pasiekusio garso neišgirdavo net keturi penktadaliai savanorių.
Moksliniame leidinyje „Dėmesio koncentravimas ir psichofizika“ publikuotame straipsnyje profesorė N.Lavie teigė, jog populiarus stereotipas, neva gebėjimas girdėti yra savaiminis ir nuo asmens dėmesio nepriklausantis dalykas, kaip parodė tyrimo rezultatai, visgi yra klaidingas, nes tuo atveju, jei asmuo dėmesį yra nukreipęs į jį itin sudominusius dalykus, jis gali laikinai apkursti jį supantiems garsams.
Panašus su regėjimu susijęs fenomenas, specialistų vadinamas nedėmesiniu apakimu, mokslininkų pastebėtas gerokai anksčiau. Vieno eksperimento metu didžioji dalis itin į krepšinio varžybų stebėjimą įsitraukusių dalyvių nepastebėjo tiesiai jiems prieš akis vaikštančio žmogaus gorilos kostiumu.
Žinoma, jog absoliuti dauguma nelaimių kelyje įvyksta dėl vairuotojų nedėmesingumo.
Studijos rezultatai liudija, jog sunkvežimio signalas ar dviratininko skambučio garsas net ir pakankamai atidaus vairuotojo gali būti paprasčiausiai neišgirsti tuo atveju, jei jis itin atidžiai stebi kelią, kuriuo važiuoja, taigi, didžioji dalis jo smegenų pajėgumo yra nukreipta į vizualinės informacijos apdorojimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.