„Siūlomas iš viso atskiras finansavimas. Šiandien sveikatos
paslaugos finansuojamos per draudimo fondą, ir nėra nė vienos
paslaugos, kuri būtų kitaip finansuojama (...). Yra siūlomas
išskirtinis finansavimas, ko neturėtų būti - kad praktiškai turi
būti įsipareigojimas duoti tuos pinigus. Tai yra problema. Ir tie
pinigai yra skaičiuojami pagal visas procedūras - ne už tai, ar
teigiamą efektą gausime atlikus procedūrą“, - antradienį spaudos
konferencijoje sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas
Liutauras Labanauskas.
Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentė Agnė
Širinskienė atkreipė dėmesį, kad pagal dabar svarstomą įstatymo
variantą, dirbtinio apvaisinimo paslaugą būtų galima atlikti ne
tik būtinais atvejais, nes nebus reikalaujama pažymos apie
nevaisingumą.
„Tai būtų beprecedentis atvejis Lietuvoje, kada nereikėtų
įrodyti paciento ligos ir jam būtų galima teikti paslaugą“, -
sakė docentė.
Ji taip pat aiškino, kad nusprendus šias paslaugas finansuoti
bendra tvarka, lėšų skyrimą galėtų sustabdyti tikėtinai maža
sėkmingų paslaugų dalis - Lietuvoje tikimybė pagimdyti po
dirbtinio apvaisinimo esą būtų apie 7 procentai.
„Šiuo atveju aš matyčiau, kad norima paslaugos vertinimo
išvengti ir norima gauti finansavimą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vertinimo išvengimo gali būti siekiama sąmoningai, nes, kaip
suprantate, turime gana mažus dirbtinio apvaisinimo paslaugų
sėkmės rezultatus. (...) Kada paslauga patektų į įprastinį
vertinimą, tokia sėkmės tikimybė taip pat būtų vertinama
vertinant kompensavimo būtinumą“, - pasakojo ji.
A.Širinskienė, be kita ko, išsakė susirūpinimą, kad
įstatymo rengėjai nepakankamai atsižvelgė į numatomų paslaugų
poveikį sveikatai.
„Visų pirma mane neramina, kad visų svarstymų Sveikatos
reikalų komitete metu nebuvo vertinamas dirbtinio apvaisinimo
paslaugos saugumas vaiko atžvilgiu (...). Antra vertus, projekte
išliko visa eilė spragų, kurios keli klausimų ir dėl projekto
realizavimo saugumo motinai. Pavyzdžiui, dėl neaiškių
priežasčių buvo atsisakyta taikyti procedūrų saugos užtikrinimo
mechanizmą lytinių ląstelių paėmimo metu. Kaip žinia, lytinių
ląstelių paėmimo metu kyla daugiausiai komplikacijų“, - teigė ji.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų genetikas
Danielius Serapinas spaudos konferencijoje sakė, kad kalbant apie
vaiko sveikatą saugesnis yra kiaušialąsčių, o ne embrionų
šaldymas.
„Atsakymas medicinine prasme būtų gan paprastas - jeigu
užšaldant kiaušialąstę įvyktų kažkoks ląstelės defektas,
vėliau jinai dažniausiai negalėtų sudalyvauti apvaisinime ir
tiesiog embrionas neužsimegztų. Jeigu užšaldytame embrione
įvyksta pokytis - embrionas dažniausiai tuo metu susideda iš kokių
penkių - aštuonių ląstelių, tai tarkime jei vienoje iš
aštuonių ląstelių įvyksta pokytis, o likusiose septyniose
ląstelėse yra normali struktūra, embrionas auga, tačiau vienoje
ląstelėje įvykęs pokytis gali sąlygoti embriono defektą, o ne
embriono žūtį“, - sakė D.Serapinas.
Genetiko teigimu, nevaisingos šeimos turi būti geriau
informuojamos, koks variantas sveikesnis jų vaikui, - pavyzdžiui,
kad didesnė sutrikimų tikimybė yra auginant šaldytus embrionus nei
šviežius.
L.Labanausko teigimu, per metus nevaisingumo gydymas valstybei
atsieitų apie 240 mln. litų per metus.