Kaip rašo laikraštis „Luebecker Nachrichten“, tarp 17 žmonių,
kuriems diagnozuota pavojingos atmainos žarninių lazdelių
(Escherichia coli) infekcija, buvo grupė Vokietijos mokesčių
pareigūnų ir keli turistai iš kaimyninės Danijos.
„Restoranas nekaltinamas, - sakė Šlėzvigo-Holšteino
universiteto medicinos centro mikrobiologas Werneris Solbachas. - Tačiau produktų tiekėjų grandinė gali
mums suteikti svarbių užuominų, kaip buvo perduotas patogenas.“
Vokietijos institucijos iki šiol tiksliai nenustatė protrūkio,
kuris Europoje nusinešė mažiausiai 19 žmonių gyvybių, šaltinio.
E.coli infekcija diagnozuota daugiau nei 1 700 žmonių iš 12
šalių, o dauguma šių pacientų pastaruoju metu lankėsi Vokietijos
šiaurėje.
Viena iš šios epidemijos aukų buvo mokesčių pareigūnė, su
grupe kolegų pabuvojusi restorane Liubeke.
Daugeliui užsikrėtusiųjų išsivystė hemoraginis enteritas
(HUS) - gyvybei potencialiai pavojinga komplikacija, galinti pažeisti
inkstus.
Vokietijos mokesčių pareigūnai, dalyvavę viename profsąjungos
renginyje, valgė minėtame restorane gegužės 13 dieną,
profsąjungos vadovas šeštadienį sakė naujienų agentūrai
„Reuters“.
Kaip rašo „Luebecker Nachrichten“, visi 17 užsikrėtusiųjų
valgė šiame restorane gegužės 12-14 dienomis.
Tuo tarpu Vokietijos savaitraštis „Focus“ šeštadienį
pranešė, jog pareigūnai taip pat tiria versiją, jog šis
protrūkis prasidėjo gegužės pradžioj Hamburge, o žmonės
pasijuto blogai po savaitės, praėjus būdingam E.coli inkubaciniam
laikotarpiui.
Manoma, kad žmonės veikiausiai susirgo nuo šviežių
daržovių, kurios galėjo būti užkrėstos ūkyje, gabenant arba
patekusios į maitinimo įstaigą.
Vokietijos šiaurėje medicinos pareigūnai keliskart buvo
perspėję vengti valgyti neapdorotas daržoves, o kilus panikos
bangai ūkininkai ir prekybos tinklai patyrė didelių nuostolių.
Kaip pranešama, per pastarąsias dvi dienas buvo užregistruoti
199 nauji užsikrėtimo retos atmainos E.coli atvejai.
Europos sveikatos apsaugos institucijos stengėsi įtikinti
visuomenę, kad užsikrėtimo šiomis bakterijomis, kurios neretai
tampa žarnyno infekcijų priežastimi, galima išvengti kruopščiai
nuplaunant daržoves ir prieš valgį prausiantis rankas.
Pastarojo infekcijų protrūkio tikrąjį šaltinį nustatyti
sunku, nes salotas paprastai gaminamos iš įvairių produktų,
užaugintų skirtinguose ūkiuose ir šalyse.
Daugiausiai užsikrėtimo atvejų užfiksuota Vokietijoje, tačiau
jų taip pat buvo nustatyta dešimtyje kitų Europos šalių ir
Jungtinėse Valstijose. Labiausiai tikėtina, kad žmonės
užsikrėtė Vokietijoje, valgydami salotas, pomidorus, agurkus ir
kitas šviežias daržoves.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nurodė, kad šį
protrūkį sukėlė jau žinomos atmainos bakterijos, kuriomis
žmonės užsikrėsdavo ir anksčiau, tačiau tokio masto epidemija
dar nebuvo kilusi.
Be Vokietijos, šios ligos atvejų taip pat buvo užfiksuota
Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose,
Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje
Britanijoje ir JAV.
Šiaip E.coli bakterijos nėra pavojingos, tačiau naujosios
atmainos atstovės susargdina žmones, nes jos prilimpa prie žarnyno
sienelių ir išskiria nuodus, kartais sukelia stiprų kruviną
viduriavimą ir inkstų veiklos sutrikimus.
Daugeliui hospitalizuotų ligonių reikia intensyvaus gydymo, kai
kuriems - dializės dėl komplikacijų inkstuose.
Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo, kanclerė Angela Merkel
sudarė specialią grupę E.coli sukeltam infekcijos protrūkiui
ištirti bei kalbėjosi su savo kolega Ispanijoje Jose Luisu
Rodriguez-Zapatero apie pasekmes
ūkininkams, kurie iš pradžių buvo apkaltinti užkrėstų agurkų
eksportu.
Dėl infekcijos protrūkio Vokietijos ir Ispanijos santykiai tapo
įtempti. Ispanija svarsto galimybę pareikalauti kompensacijos iš
Vokietijos, kuriai teko atsisakyto tvirtinimo, jog dėl visko kalti
užkrėsti ispaniški agurkai.