Docentas Alfredas Bagdonas - Kauno klinikinės ligoninės
pulmonologas - naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį
žalingą įprotį - rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais
sutrumpina gyvenimo trukmę.
- Nes..?
- Tabako rūkymas lemia 85 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių
ligos (LOPL), 85 proc. plaučių vėžio, 70 proc. viršutinių kvėpavimo
takų ir stemplės vėžio, apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų,
skrandžio opaligės atvejų. Rūkymas skatina cukrinio diabeto
komplikacijas, jis iki keturių kartų padidina riziką susirgti
plaučių uždegimu. Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių
miršta vienas žmogus.
Tabako rūkymo sukelti pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo
cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Pypkės rūkymas, beje,
nesumažina žalingo tabako poveikio. Deja, tabako aukomis tampa ir
nerūkantys suaugusieji bei vaikai, priversti nuolat būti
prirūkytoje patalpoje - rūkyti pasyviai.
Atlikus tyrimus nustatyta, jog pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2
surūkytas cigaretes per dieną.
- Ką šiandien byloja statistikos duomenys, ar rūkančiųjų Lietuvoje pastaraisiais metais padaugėjo, ar sumažėjo?
- Nesumažėjo. O ypač nerimą kelia tai, jog Lietuvoje nuolat
rūko apie 25 proc. moksleivių. Be to, per pastaruosius 5 metus vis
daugėja rūkančių jaunų (25-29 metų) moterų, šis rodiklis padidėjo
nuo 5 proc. iki 18 proc.
Galima įvairiai aiškinti, kodėl taip yra - gal rūkymo
populiarumą ir lemia jaunimo mados, bet tokios „mados“
besivaikantiems irgi būtina žinoti, kad rūkydamas jaunas žmogus
save žaloja. Klastingiausia liga, kurios daugeliu atvejų galima
išvengti - lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ji vystosi laipsniškai,
pradžioje simptomai minimalūs, prie jų rūkantieji savotiškai
pripranta ir nekreipia į juos dėmesio. Tik ligai toliau pažengus ir
atsiradus dusuliui ieškoma pagalbos.
Tabako rūkymas pirmiausiai kaip tik ir pažeidžia kvėpavimo
sistemą. Rūkaliai vidutiniškai 20 kartų dažniau serga plaučių
vėžiu, o tarp susirgusiųjų LOPL - 80-90 procentų rūkančiųjų. Todėl
rūkantiems ar žalingoje dulkėtoje aplinkoje ilgai būnantiems
asmenims reikėtų atsakyti į keletą klausimų, kurie padės įtarti
LOPL. Toks testas labai naudingas kiekvienam, nors jis ir mano esąs
sveikas. Taigi atsakykite į šiuos klausimus:
Ar dažnai daugelį dienų kosite? Ar dažnai skrepliuojate? Ar
sunkiau kvėpuojate, palyginti su jūsų bendraamžiais? Ar rūkote arba
esate rūkęs (rūkiusi)? Ar jūsų darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje
yra kenksmingų dulkių bei cheminių medžiagų? Ar jums jau daugiau
nei 40 metų?
Jeigu iš tų šešių klausimų į tris ar daugiau atsakote taip,
tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti kvėpavimo
funkcijos įvertinimą - spirometrijos tyrimą. Nesigydant bei toliau
rūkant liga progresuoja: trūksta oro, sumažėja fizinis pajėgumas,
žmogaus organizmas vis blogiau aprūpinamas deguonimi, iš organizmo
nepasišalina anglies dvideginis. Kuo tai gali baigtis, aišku...
- Tarkime, rūkantysis, sužinojęs, kad serga, ryžtingai nusprendžia mesti rūkyti. Ar tai padės jam pasveikti?
- Žalingo, ligą sukėlusio veiksnio pašalinimas - būtina
sėkmingo gydymo sąlyga. Nors nustojus rūkyti kvėpavimo funkcijos
rodikliai negrįžta į normos ribas, bet pavyksta sumažinti ligos
progresavimo tempą, sumažėja ligos paūmėjimų, pagerėja vaistų
poveikis.
- Kai kuriose neprastai išsivysčiusios ekonomikos šalyse rūkantieji moka didesnius sveikatos draudimo mokesčius, gal tai žmogui tampa lyg savotiška dviguba bausmė: ir sveikatą susigadini, ir dar privalai iš kišenės daugiau pakloti pinigų už priežiūrą bei gydymą?
- Lietuvos gydytojų bendruomenėje irgi vis dažniau svarstoma,
ar sergantis LOPL bei toliau neatsisakantis rūkymo - savanoriškai
save žalojantis pilietis - turi teisę pretenduoti į brangų,
valstybės kompensuojamą ambulatorinį medikamentinį gydymą. Toks
logiškas klausimas kyla matant, kad dalis sergančiųjų ignoruoja
tarptautiniuose gydymo sutarimuose keliamus gana griežtus
reikalavimus pacientui. Vien tik brangūs vaistai, kurie turi būti
vartojami ilgą laiką, problemos neišsprendžia.
- Ar tiesa, kad rūkymas gali sukelti ir plaučių uždegimą?
- Rūkymas tiesiogiai negali sukelti plaučių uždegimo, bet, kaip
minėjau, rūkantys žmonės dažniau serga plaučių uždegimu negu
nerūkantys. Be to, rūkantiems padidėja rizika susirgti ir kita
pavojinga infekcine liga - plaučių tuberkulioze. Visa tai,
manyčiau, turėtų būti labai rimta paskata rūkantiesiems kuo
greičiau atsikratyti šio žalingo įpročio.
Ir dar norėčiau pažymėti: ne vien tik rūkymas nulemia susirgimą
lėtine obstrukcine plaučių liga. Be to, šia liga užsikrėsti nuo
sergančio žmogaus negalima, ji - neinfekcinė. Tai - išorinių
kenksmingų veiksnių sąlygojama liga. Anksčiau, kol mūsų šalyje
veikė nemažai gamyklų, kurių darbuotojai susidurdavo su dideliu oro
užteršimu dulkėmis ar cheminėmis medžiagomis, lėtinių kvėpavimo
takų susirgimų pasitaikydavo kur kas dažniau.Bagdonas