Nepaisant to, kad, regis, teisingumas nugalėjo, 53 m. vyras nenurimsta – nori, kad būtų panaikinta ir kaimynei už suvaidintą traumą išrašyta nedarbingumo pažyma bei išieškoti neteisėtai gauti ligos pašalpos pinigai. Tačiau tokiu atveju, pasirodo, valstybės biudžetas linkęs pinigus – V.Jurgučio skaičiavimais, apie 1200 litų, - ligos simuliuotojai padovanoti.
„Kadangi Lietuvoje labai daug žmonių nuo šitokių dalykų nukenčia, aš negaliu tylėti, tai būtų nusikaltimas“, - sakė V.Jurgutis gindamasis, kad tai ne kerštavimas neteisingai jį apskundusiai kaimynei.
Nors teismas nustatė, kad traumos nebuvo, “Sodra” oficialiame V.Jurgučiui adresuotame laiške, kurį pasirašė tuomet laikinai einanti direktoriaus pareigas Česlova Zabulėnienė, rašo: „Jūsų pateiktame Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje ir M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte pasisakoma tik dėl aplinkybės, kad negalavimai nėra trauminio pobūdžio, o pačių negalavimų, lėmusių laikinąjį nedarbingumą, buvimas nebuvo nuneigtas“.
Visa bėda, kad negalavimas, kurio pagrindu pacientei buvo išrašytas biuletenis, yra įvardytas kodu S06.0 – tai yra smegenų sukrėtimas, kurį medicininė literatūra lotyniškai vadina commotio cerebri. Tai galvos smegenų pakitimai, atsirandantys nuo smūgio į galvą buku daiktu. Lietuviškos sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo sistemos paradoksas – net ir teismui bei medicinos auditui nustačius, kad smūgio nebuvo, diagnozė apie smūgio sukeltą negalavimą negali būti atšaukta.
Medžio drožėjas ir poetas, anksčiau dirbęs karinėse oro pajėgose V.Jurgutis su jį sužalojimu apkaltinusios R.B. motina nesutaria nuo seno. Jie gyvena abiejų seneliui priklausiusio dvaro pastatuose, kivirčijasi dėl žemės, R.B. motina siekia, kad per V.Jurgučiui priklausančią žemę vedančiam keliukui būtų suteiktas servituto statusas. Nors giminaičiais savęs nelaikantys kaimynai atsitvėrę tvora, V.Jurgutis sako leidžiantis jiems naudotis savo šuliniu, nes jų pačių šulinys iškastas tolokai. Šulinys ir tapo visos šios nemažai sveikatos pareikalavusios lietuviškos dramos epicentru.
2005 m. lapkričio 1-osios vakare V.Jurgutis su R.B. susitiko prie šulinio. Moteris teisme tikino, kad V.Jurgutis pilnu kibiru trenkęs jai per galvą ir apipylęs vandeniu, o vyras sakėsi jos nė pirštu nepalietęs, tik nustūmęs į šalį kibirą, kuriuo jį apipilti taikiusis ji. Į konflikto vietą atvykę policijos pareigūnai paliudijo, kad šlapi buvo abu.
Greitosios pagalbos nekvietusi R.B. tik vėliau kreipėsi į Naujosios Akmenės poliklinikos medikus, kur jai buvo nustatyta galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas ir kaklo raumenų patempimas. Remdamasi gydytojų nustatyta diagnoze, R.B. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, reikalaudama iš V.Jurgučio už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisti 3 tūkst. litų, o proceso metu prasitarė pageidaujanti ir kad jis būtų pasodintas į kalėjimą bent pusei metų.
Kaip paaiškėjo po Valstybinės medicininio audito inspekcijos ekspertizės, gydytojas S.Barkauskas diagnozę nustatė ir nedarbingumo pažymėjimą išrašė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, atmestinai įvertinęs pacientės būklę, netgi nesiųsdamas jos padaryti rentgenogramos, nepaskyręs gydymo, tausojančio ar lovos režimo.
Medikai nepastebėjo ant R.B. kūno jokių smūgį apie 25 kg sveriančiu vandens pilnu kibiru liudijančių ženklų – sumušimų ar nubrozdinimų. Ir pati R.B. teigė po neva jai suduoto smūgio sąmonės nepraradusi. Teisme ji tikino, kad nuo smūgio žymių ją apsaugojo ryšėta stora skarelė. „Policininkai parašė, kad matė ją šlapiais plaukais. Advokatas ir sako: „Kaip galėjo per tokią storą skarelę, kuri atlaikė smūgį, sušlapti plaukai?“ Aš teisėjams pasakiau, kad reikėtų automobilių pramonei pasiūlyti jos skarelę vietoj oro pagalvių – kiek žmonių gyvybių būtų išsaugota“, - linksmas proceso detales prisiminė V.Jurgutis.
V.Jurgutį teismas pripažino nekaltu, vėliau atmetė ir apeliacinį R.B. skundą. Medicininis auditas nustatė, kad diagnozuodamas R.B. smegenų sukrėtimą, gydytojas pažeidė įstatymines nuostatas. Kas tokiu atveju turėtų būti daroma su ligą susimuliavusios pilietės biuleteniu ir už jį gautais mokesčių mokėtojų pinigais? Atrodytų logiška, kad valstybė pinigus turėtų susigrąžinti. Tačiau taip neįvyko.
Kaip lrytas.lt komentavo „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Č.Zabulėnienė, galimybę panaikinti neteisingai išrašytas nedarbingumo pažymas ir susigrąžinti išmokėtus pinigus „Sodra“ turi. „Jeigu mus pasiekia tokia informacija arba mes kontroliuodami nustatome, kad biuletenis išrašytas neteisėtai, tada mes turime teisę nutraukti pinigų mokėjimą, o jeigu jie jau sumokėti – taikome regresą gydymo įstaigai ir išieškome pinigus iš nusižengusio gydytojo“, - aiškino Č.Zabulėnienė.
Pasak „Sodros“ direktoriaus pavaduotojos, V.Jurgučio minimu atveju niekas taip ir nesugebėjo patvirtinti, kad R.B. tikrai nesirgdama gavo nedarbingumo pažymėjimą. „Šiuo konkrečiu atveju mes negalime nieko padaryti, nors V.Jurgutis mus tikrai labai smarkiai „kabino“ ir vis nenurimsta. Kas žino, gal ten ir yra tiesos, bet mes vis vien turime remtis dokumentais“, - sakė Č.Zabulėnienė.