Anot išankstinės statistikos, vienam 15 metų ir vyresniam
gyventojui praėjusiais metais teko vidutiniškai 13,3 litro, arba 0,5
litro daugiau nei užpernai, absoliutaus alkoholio.
Tuo metu departamento pateikiamais Higienos instituto Sveikatos
informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio
vartojimo mirė 962 žmonės, arba 57 žmonėmis mažiau nei
2009 metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė
kepenų liga (46 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu
(32 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (13,5 proc.). 2010 metais
vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo beveik keturis kartus
viršijo moterų.
Statistikos departamento pristatomais Valstybinio psichikos
sveikatos centro duomenimis, pernai 798 asmenys pirmą kartą
kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1
tūkst. - dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152
asmenimis mažiau nei 2009-aisiais. Praėjusių metų pabaigoje gydymo
įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu
sergančių asmenų. Palyginti su 2009 metais, jų skaičius
sumažėjo.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010 metais nuo
nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 38 neblaivūs asmenys, iš
kurių septyni žuvo (2009 metais - 11). Dar devyni neblaivūs asmenys
(2009 metais –-6) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).
Policijos departamento teigimu, pernai užregistruoti 528 kelių
eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas
užregistruotas įvykis. 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais,
neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 23
procentais. Juose žuvo 63, sužeisti 699 žmonės.
Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio
buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Neblaivių vairuotojų sukeltų
kelių eismo įvykių 2010 metais sumažėjo 9 procentais.