Gaivus vėsos gurkšnis padeda ištverti net alinantį karštį

Karštą vasaros dieną vien ryte išgertos stiklinės vandens ar sulčių nepakanka. Norint puikiai jaustis gerti reikia gerokai didesniais kiekiais.

„Teisingai daro tie žmonės, kurie karštomis dienomis suvartoja ne mažiau 2 – 2,5 litro skysčių.

Antraip, netekus daug vandens, dalies druskų ir mikroelementų, gali kilti pavojus sveikata“, – pabrėžė Kauno visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Justina Kapočiūnienė.

Ji tvirtino, kad organizmo dehidratacija ypač pavojinga mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir atviroje saulėje dirbantiems asmenims.

Turbūt visi sutinka, kad vienas geriausiai troškulį malšinančių gėrimų – vanduo. Tačiau kokį vandenį rinktis – pasemtą iš šulinio, bėgantį iš čiaupo namuose ar supilstytą į butelius? Gazuotą ar negazuotą?

J.Kapočiūnienės teigimu, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo, skonio ir net piniginės storio.

„Jei šulinio vanduo neužkrėstas ir atitinka higienos normas, jį galima gerti neribotais kiekiais. Miesto vandentiekio vanduo Kaune taip pat yra geros kokybės“, – aiškino specialistė.

Kalbėdama apie gazuotus gėrimus gydytoja dietologė Rūta Petereit patarė jais nepiktnaudžiauti. Nors angliarūgštės prisotintas vanduo maloniau numalšina troškulį, tačiau sukelia skrandžio rūgštingumą.

Sportuojantiems ir daug prakaituojantiems žmonėms pravartu gerti druska ir kitais mikroelementais pagerintą vandenį, kuris siūlomas prekybos centruose.

Druska žmogui reikalinga, tačiau kasdien vartojant didelius kiekius druskingo vandens, druska niekur iš organizmo nedingsta ir kaupiasi.

Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ prekės ženklo vadovė Jurgita Mironienė tvirtino, jog nerekomenduojama piktnaudžiauti vandeniu, kuriame yra daug natrio.

„Vanduo, kurio litre yra mažiau nei 20 miligramų druskos, vadinamas turinčiu mažai natrio ir gali būti vartojamas be jokių apribojimų“, – tikino bendrovės atstovė.

Vergezėje, netoli Nimes miesto Prancūzijos pietuose, tekančio Perrier šaltinio vandens druskingumas – 9 miligramai litre. Šis šaltinis pradėjo formuotis daugiau kaip prieš 100 milijonų metų ir gerai žinomas nuo seniausių laikų.

Gaiviųjų gėrimų rinkoje išskirtinę vietą užima ir nuo seno lietuvių vertinama gira. Iš grūdinių žaliavų su cukrumi rauginamas gėrimas ne tik malšina troškulį, bet ir atkuria skysčių balansą, valo kepenis ir inkstus.

Istoriniai dokumentai rodo, kad Lietuvos valdovų rūmuose, dvaruose, klebonijose, vienuolynuose, miestiečių namuose ir valstiečių gryčiose kasdien ant stalo būdavo patiekiama net keliolika rūšių girų.

Bendrovės „Gubernija“ pardavimo direktorius Dainius Šidagis pasakojo, kad gaivi ir skani gira gaminama rauginant iš duonos džiūvėsių, grūdinių produktų ekstraktų bei cukraus arba jo sirupų pagamintą giros misą.

„Gira tradiciškai nėra skaidrus gėrimas. Butelio ar stiklinės dugne yra natūralių nuosėdų, kurios suplakus lengvai pasiskirsto gėrime. Į girą nededama jokių kvapiųjų medžiagų nei dažiklių. Girai parūgštinti naudojama biologiniu būdu gauta citrinų rūgštis“, – sakė bendrovės atstovas.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja karštos vasaros dienos be vienos ar net kelių porcijų ledų, kurie padeda greitai ir maloniai atsigaivinti.

Šiuo metu nuo ledų pasiūlos sukasi galva, tačiau gydytoja dietologė R.Petereit siūlo prieš valgant ledus paskaityti, kas parašyta jų etiketėje.

Ilgiau vartojant maistą su daugybe E raide pažymėtų sintetinių priedų gali kilti sveikatos problemų.

Ji pataria valgyti iš natūralių produktų, geriausia namuose pagamintus ledus, kurie yra sveikesni.

Tačiau kokius ledus rinktis, kad jie geriau atvėsintų ir nebūtų kaloringi, kai atsigaivinti norisi tiesiog gatvėje ar užsukus į kavinę?

Bendrovės „Itališkas skonis“ direktoriaus pavaduotoja Asta Meschino karštą vasarą siūlo valgyti vaisinius ledus, kurių pagrindą sudaro vanduo ir vaisiai. Tokiuose leduose yra mineralinių medžiagų ir vitaminų.

„Ledai primena naminius, nes yra ruošiami pagal senas italų tradicijas naudojant šviežius vaisius, riešutus, medų, jogurtą, pieną, grietinėlę, šokoladą“, – sakė A.Meschino.

Šią vasarą smaguriai sulaukė netikėtos staigmenos. Lietuvos ledų rinkoje atsirado naujovė – alaus skonio ledai.

A.Meschino tvirtino, jog ieškodami, kuo nustebinti ledainių lankytojus, gamintojai pagalvojo apie suaugusiesiems skirtus ledus.

„Rome išmirkytomis razinomis ar konjako natomis jau seniai nieko nenustebinsi, todėl kilo netradicinė mintis – sukurti alaus skonio ledus. Juk šaltas alus siejasi su karšta vasaros diena ir atgaiva“, – sakė bendrovės „Itališkas skonis“ atstovė.

Ieškodami tinkamo ledų skonio, gamintojai mėgino įvairias variacijas su šviesiojo ir tamsiojo alaus rūšimis. Ledams buvo pasirinktas tamsus alus, kuriam ruošti naudojamas karamelinis salyklas.

Rūta Petrauskaitė, Bendrovės „Snaigė“ rinkodaros direktorė

„Per karščius atsigaivinti galima tik vėsiais gėrimais ir ledais, todėl vasarą išsiversti be šaldytuvo neįmanoma.

Kad vanduo, gira, sultys ar alus greitai atvėstų, o ledai neištirptų, būtina ieškoti patikimo šaldytuvo su šaldikliu.

Laiko patikrintą lietuvišką šaldytuvą „Snaigė“ vertina ir lietuviai, ir užsieniečiai.

Kad produktai greitai atšaltų, jame įmontuotas specialus „Fast Freez“ skyrius, šaldytuvo vidaus paviršius padengtas antibakterine danga, įmontuotas LED apšvietimas.

Be to, jis yra tylus ir labai taupus.

Norint padėti vartotojams sumažinti išlaidas brangstančiai elektros energijai, pernai pradėtas gaminti itin taupus A++ energetinės klasės šaldytuvas, suvartojantis 36 proc. mažiau elektros energijos nei analogiškas A klasės modelis.

Naujausias bendrovės gaminys – „Snaigė Glassy“ ne tik apginkluotas naujausia šaldymo technologija, bet išsiskiria ir moderniu dizainu.“

Mitybos konsultantė Edita Poškaitienė ledų mėgėjams pranešė itin džiugią naujieną – ledai gali tapti puikiais pagalbininkais kovojant dėl gražių linijų. Todėl ji ragina išmėginti amerikiečių sukurtą ledų dietą.

„Kasdien galima suvalgyti dvi 100 gramų ledų porcijas. Laikantis ledų dietos organizmui reikės ir daugiau maisto, bet jo kiekis turi būti ribotas – ne daugiau kaip 1,5 tūkst. kilokalorijų per dieną“, – sakė pati ledų dietą išbandžiusi mitybos žinovė.

Geriausiai tinka pieniški ir jogurtiniai ledai. 100 gramų ledų energetinė vertė neturėtų viršyti 125 kilokalorijų.

Šaltus produktus organizmui sunkiau virškinti nei šiltus, nes jis išeikvoja dukart daugiau energijos. Kai riebalai dega greičiau, nesunku sulieknėti per trumpą laiką.