Uodus privilioja ir prakaito kvapas

Apsaugos priemonių nuo uodų pasirinkimas didžiulis. Norint visas jas išbandyti neužtektų ir vasaros.

Stebuklingos priemonės nėra, tačiau visos jos veikia, tik ne visada taip, kaip skelbia gamintojai.

Patalpų aerozoliai, drabužių, kūno purškalai, įvairūs kremai, lempos, spąstai, gaudyklės, į elektros tinklą jungiami prietaisai su keičiamomis tabletėmis ar skysčiu, smilkalai, rūkstančios spiralės, žvakės, pakabučiai, pieštukai.

Jeigu tai nepadeda, poilsiautojai tepa kūną rūkytais lašiniais, odekolonu „Troinoj” ar „WD-40” – plačiai naudojama universaliąja tepimo ir valymo priemone.

„Smirdi pusės kilometro spinduliu, bet už tai nė vieno uodo po nosimi nėra”, – teigia vieno interneto forumo dalyvis.

Populiariausia priemonė nuo uodų – įvairūs purškalai. Ypač tie, kurie tinka ir vaikams.

2010-uosius parazitų metais pavadinę prekybininkai prognozuoja, kad panašūs bus ir šie.

Šiemet prekybos centruose parduota jau trečdaliu daugiau priemonių nuo uodų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pirkėjai dažniausiai atsižvelgia į jų efektyvumą, tik paskui į kainą.

Priemonių nuo uodų lentynų neaplenkė ir ekologiškumo mada. Šių metų naujovė – lietuviškas ekologiškas purškiklis nuo uodų ir gelis, naudojamas jiems įkandus. Šios priemonės labai paklausios.

Vaistininkai pastebi, jog vis daugiau pirkėjų ieško priemonių, kurios skirtos apsisaugoti ne vien nuo uodų, bet ir nuo erkių, taip pat nemažai ieškančių natūralių, ekologiškų gaminių.

„Ne vienas pirkėjas įsigyja ir seną gerą tepalą „Žvaigždutė”.

Jis puikiai nuramina ir vėsina odą”, – sakė vienos sostinės vaistinės vedėja Virgilija Bečelytė.

Daug laiko gamtoje praleidžiančius žvejus dažniausiai gelbėja purškiamieji repelentai ir ant galvos maunamas apsauginis tinklelis.

„Visa chemija pajėgi kovoti su įkyriais uodais ir gali garantuoti ramybę gamtoje.

Tik, va, bėda – panaudojus kai kuriuos purškalus ar kremą oda tampa lipni ir nebekvėpuoja, o tai labai nemalonu per karščius”, – pasakojo vienas ukmergiškis žvejys.

Kai kurių itin stiprių ir veiksmingų repelentų negalima purkšti ant drabužių, ypač sintetinių, nes gadina audinį.

Mažeikių rajone gyvenanti žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pirmiausia visiems pataria dažniau praustis – kad prakaito kvapas netrauktų kraujasiurbių uodų.

J.Balvočiūtė sako, kad uodams nepatinka pipirmėtės, katžolės, raudonėliai, nes šie augalai stipriai kvepia.

Žolininkė pataria šviežiai nuskintus šių žolių lapelius nestipriai patrinti, kad nenudegintų, tarp pirštų ir pasitepti atviras kūno vietas.

„Vabzdžiai niekada nepuls, jei būsite arti šeivamedžių ar graikinių riešutmedžių. Taip pat uodus atbaidys šių medžių žievės gabalėlis ar šakelė su lapais, jei nešiosite juos kišenėje ar už kepurės.

Žmonės galėtų savo kiemuose pasisodinti šių medžių, kad galėtų ramiai pasėdėti vasaros vakarais”, – pasakojo J.Balvočiūtė.

Vis dėlto ji suabejojo, ar gali nuo uodų atakų apsaugoti graikiniai riešutai. Prinokusio riešuto kevalas jau perdžiūvęs.

Pati J.Balvočiūtė nuo vabzdžių saugosi vilkėdama kuo mažiau kūno apnuoginančius drabužius: palaidinę ilgomis rankovėmis, ilgą sijoną, galvą apsiriša skarele.

Jei įgėlė uodas ar kitoks vabzdys, žolininkė pataria gerti dilgėlių arbatos, o įkandimo vietą nuskausminti sutrintu plačialapio gysločio, paprastosios kraujažolės, daržinės žliūgės lapeliu ar šakele. Galima užlašinti ką tik sutrintų bazilikų, šalavijų, čiobrelių lapų sulčių.

Odos uždegimą taip pat slopina medetkos ir jonažolės.

Odos ligų klinikos savininkė Gerimanta Balevičienė įsitikinusi, kad vienintelė priemonė, galinti bent 8 valandas apsaugoti nuo visų kandikų, yra purškalai.

„Tačiau nevalia pamiršti vienos sąlygos – nepraėjus toms 8 valandoms reikia vėl jais purkštis ar pasitepti.

Galima vartoti ir geriamuosius antihistamininius preparatus.

Tuomet organizmas nereaguoja arba menkai reaguoja į įkandimą.

Kai uodas jau įkanda, gelbėja dvi priemonės. Įkandimo vietą būtina nedelsiant patepti kokiu nors antihistamininiu preparatu, kurio galima įsigyti vaistinėje.

Svarbu žinoti, kad tepama tik įkandimo viršūnė, iškilęs paburkimas, o ne visa blauzda, ranka ar veidas”, – sakė gydytoja.

Žmonėms, žinantiems, kad jie yra itin alergiški vabzdžių įkandimui, nereikia bijoti iškylauti gamtoje, tačiau iš anksto turėtų pasirūpinti vaistais.

Vabzdžiui įgėlus G.Balevičienė pataria kuo greičiau išgerti hormoninio preparato kartu su antibiotikais.

Skirtingai negu antihistamininiai, hormoniniai preparatai ir antibiotikai vaistinėse parduodami tik su gydytojo receptu.

Tad alergiški žmonės tokiais vaistais turėtų pasirūpinti iš anksto.

G.Balevičienė įspėja tėvus, kad ant kūdikių odos ir drabužių purkšti repelentų negalima, ir siūlo jais apipurkšti vežimėlį ir apgaubti jį tankiu tinkleliu ar marle.

Gydytoja priminė, kad uostyti ar valgyti priemonių nuo uodų nereikėtų. Kad cheminių medžiagų nepatektų į skrandį, reikėtų nepamiršti higienos – pasinaudojus minėtomis priemonėmis kruopščiai rankas nusiplauti vandeniu ar bent nuvalyti jas drėgnomis servetėlėmis.

„Uodo įkandimas nėra jau toks paprastas reikalas.

Odoje uodo palikta skylutė – pažeidimas, kurio viduje matyti raudonas kraujingas taškelis. Jį niežti. Pavojinga tą vietą draskyti, nes į žaizdą gali patekti infekcija”, – kalbėjo gydytoja.

Pasaulyje žinoma apie 2800 rūšių uodų. Lietuvoje jų gyvena apie 300.

Kraują siurbia ne visų rūšių uodai. Jo reikia vadinamiesiems tikriems uodams (Culicidae), ir tik patelėms.

Joms reikia peno – kraujo, kad galėtų subrandinti kiaušinėlius.

Auką uodo patelės gali užuosti per 60–70 metrų, o suranda pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dvideginį, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas.

Uodė gali prisisiurbti 4 kartus daugiau kraujo nei pati sveria.

Uodai labiausiai puola vaikus dėl jų plonesnės odos ir smarkiai prakaituojančius suaugusiuosius bei nėščiąsias. Mokslo tyrimais įrodyta, kad besilaukiančios moterys išskiria uodams itin patrauklių medžiagų.

Uodus atbaido ant stalo pastatytas indas su pašildytu garuojančiu actu ar pakepintais svogūnais.

Taip pat uodai nemėgsta gvazdikėlių, bazilikų, pelargonijų, anyžių, arbatmedžių, kedrų ir eukalipto kvapų. Šių augalų aliejumi reikėtų tepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, įkaitintos keptuvės. Galima ant palangės padėti vatos gabalėlį, išmirkytą šių augalų aliejuje.

Vabzdžiai nelįs, jei nusiprausite pelynų lapų, gvazdikėlių ar varpučių – vienų labiausiai paplitusių piktžolių šaknų nuoviru.

Uodai iš tolo aplenks laužavietę, į kurią įmesta pušų, eglių kankorėžių arba truputį padžiovintų kadagių spyglių.

Kraujasiurbiai nemėgsta šviežiai nuskintų šeivamedžių šakelių, pomidorų lapų kvapo, smulkiai supjaustytų šviežių ievų, bazilikų lapų ir žiedų.

Repelentai („Ben’s 100”, „Off” ir pan.) – purškalai, naudojami ant odos, ir veikia 8 valandas. Jų nerekomenduojama purkšti ant vaikų odos ir drabužių – gadina sintetinius audinius, plastiką, plastikinius akinius.

Įvairūs kremai, losjonai ir želė – mažiau kenksmingi, gali būti ekologiški. Jie mažiau veiksmingi – veikia 2–5 valandas. Panaudojus daugelį jų oda tampa lipni, todėl per karščius jaučiamas diskomfortas.

„Bugslock” apyrankė – natūrali priemonė, veikia apie 4 dienas, tinka net kūdikiams. Negalima šlapinti, reikia saugoti nuo prakaito, tad reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos.

Vien drabužiams skirti purškalai veikia iki 30 parų. Tiesa, per tą laiką apipurkštų drabužių nereikėtų skalbti.

Patalpų aerozoliai – greitai paralyžiuoja visus kraugerius, tačiau visi jie labai kenksmingi aplinkai. Išpurškus patalpas, palapinę ar automobilio saloną nepatartina ten būti apie 15 minučių, po to dar tiek pat laiko būtina patalpą vėdinti.

Spiralės ir žvakės nuo uodų veikia tik nedidelėje erdvėje. Negalima įkvėpti jų dūmų, reikia saugoti nuo vaikų, o ilgiau pabuvus šalia jų gali pradėti skaudėti galvą.

Elektrinės priemonės nuo uodų su keičiamomis plokštelėmis arba skysčiu yra ilgalaikės. Galima naudoti lauke ir terasoje, bet tam būtinas elektros tinklas.

Elektroninės priemonės vabzdžiams naikinti – ekologiškos priemonės, naikinančios į šviesą skrendančius vabzdžius elektromagnetiniu lauku. Tačiau prietaisai yra gana brangūs, jiems reikalingas elektros tinklas.

Elektroninės tam tikro dažnio garsus skleidžiančios ir uodus atbaidančios priemonės nėra tokios veiksmingos, kaip skelbia gamintojai. Kraujo trokštančios uodų patelės yra kurčios ir šios sudėtingos elektroninės muzikos net negirdi.

Įvairūs tinkleliai nuo uodų apsaugo, bet juos nepatogu naudoti.