Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 15. Seimas dar turės balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už projektą buvo socialdemokratai, liberalcentristai, liberalai,
prieš - didžioji dalis konservatorių, „darbiečiai“ susilaikė.
„Tvarkiečių“ balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse.
Seime svarstymo metu laimėjo liberalųjį dirbtinio apvaisinimo
reguliavimą remiantys parlamentarai. Balsuodamas dėl daugiausiai
diskusijų keliančios nuostatos - leisti ar drausti embrionų
šaldymą - Seimas pasirinko liberalųjį kelią.
Už projekto straipsnio nuostatą, kuri leidžia sukurti iki 10
embrionų, balsavo 62 Seimo nariai. Už nuostatą, kad embrionų turi
būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o
sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų, balsavo 52 Seimo
nariai.
Seimui anksčiau buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą
reglamentuojantys projektai - konservatyvusis Dangutės Mikutienės
bei liberalusis Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D.Mikutienės
sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė
poziciją ir pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.
Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas
leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių
metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių
donorystės.
Seime po svarstymo pritarta liberalizuotam projektui, tačiau
priėmimo metu balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas dar turi galimybę
vėl grįžti prie konservatyvaus reglamentavimo.
„Darbietės“ D.Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas
leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į
gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis
Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55
tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu
epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.