Abi seserys sveria vos kiek daugiau kaip po 30 kilogramų, kenčia dėl skausmų skrandyje, osteoporozės, širdies ritmo sutrikimo, pankreatito, inkstų ir stuburo pažeidimų.
Anot pačių seserų, noras sulieknėti bet kokia kaina kilo netyčia išgirdus tėvo žodžius, kad jo dukterims išryškėjo šlaunys. Mergaitės beveik nustojo valgyti, apribodamos dienos racioną ryžių paplotėliais, bananu, obuoliu ir dietine kokakola. Pietus ir vakarienę jos išmesdavo į atliekų konteinerį.
Kai motina atkreipė dėmesį, kad dukterys ėmė smarkiai blogti, ji ėmė stebėti, ką jos valgo. Tačiau Maria ir Katy sugalvojo gudrų planą: kol viena iš jų nukreipdavo mamos dėmesį, kita sumesdavo produktus sau į rankovę.
Kai merginoms suėjo po 16 metų, jos jau rimtai sirgo anoreksija. Pradėjusios įnirtingas „dailumo“ lenktynes, nė viena iš dvynių nenorėjo nusileisti kitai. Jei Katy netekdavo kelių kilogramų, Maria tuojau pat stengėsi ją pasivyti. Gydytojams, mėginusiems sugrąžinti seserims normalų svorį, teko patalpinti jas skirtingose klinikose, kad jos negalėtų bendrauti.
Dabar dvynės tvirtina svajojančios tik apie vieną: įveikti anoreksiją ir grįžti į normalų gyvenimą.