„Manau, kad pirmiausia visi turime suprasti ir sutarti, kad
nevaisingumas yra liga ir reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip tą
ligą gydyti ir, kad toms šeimoms, kurios negali susilaukti, reikia
padėti medicininiu keliu“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“
kalbėjo I.Degutienė.
Parlamento vadovė teigė nepritarianti toms Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo nuostatoms, kurios numato embrionų šaldymą,
selekciją arba jų sunaikinimą.
„Gal taip kalbu, nes pagal profesiją esu gydytoja, man tai
labai suprantama, kada prasideda žmogaus gyvybė. Ji prasideda nuo
apvaisinimo momento, kai susidaro žmogaus organizme genomas, ir iš
tikrųjų jau tai yra gyvybė. Ir bet koks embriono naikinimas tai yra
gyvybės naikinimas“, - sakė I.Degutienė.
Seimo Pirmininkės vertinimu, dirbtinis apvaisinimas yra ir
iššūkis tėvams, o ypač vaiko teisė į biologinį tėvą, kurią
reglamentuoja ir Lietuvos priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencija.
„Tie, kas yra įsigilinę ir į biomediciną, ir į kitus biologijos
mokslus, tai turbūt turėtų suvokti, nes tai labai svarbus dalykas,
ir tie, kurie šiandien labiausiai ginčijasi, kad čia dar ne žmogus,
nėra jokios gyvybės, nežino, yra paviršutiniško mąstymo. (...)
Sakiau ir sakysiu, kad reikėtų daugiau pasiskaityti tos
literatūros, kurioje rašoma apie gyvybės pradžią“, - komentavo
Seimo Pirmininkė ir šioje situacijoje paralelių ieškojo su
eutanazija.
Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo liko
vienas žingsnis. Birželio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama
nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką.
Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš - 37,
susilaikė 15. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas
turės balsuoti dar kartą.
Vieną įstatymo projektą teikia liberalcentristas Algis
Čaplikas, kitą - „darbiečiai“ Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys.
Pagrindinis teikiamų projektų skirtumas - tas, kad A. Čaplikas
siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o
„darbiečiai“ - tai drausti.
„Darbiečių“ projektas numato, kad embrionų turi būti sukuriama
tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų
skaičius negali viršyti 3.
A. Čapliko projekte numatyta, kad embrionai būtų laikomi ir
naudojami pagal partnerių raštu pareikštą valią ne ilgiau kaip 5
metus. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti įdedama
ne daugiau kaip 3 embrionai.
„Darbiečiai“ embrionų šaldymo draudimą grindžia tuo, kad
atšildžius embrionus nemaža dalis jų žūva. Įstatymo projektas kaip
alternatyvą embrionų šaldymo atsisakymui siūlo įtvirtinti normą,
kad valstybė skatina kiaušialąsčių šaldymą.