„Nevaisingoms poroms priimamas įstatymas nereikalingas, vaikų negalinčios susilaukti poros ir toliau kreipsis į užsienio šalis“, - teigė lrytas.lt Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė R.Vyšniauskaitė.
Parlamentarai priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, kurios jau anksčiau pasirodė nepriimtinos daugumai Europos šalių. Seimas priitarė nemokamą nevaisingumo gydymą ir galimybę poroms susilaukti palikuonių, tačiau, įstatymą siūliusios A.Zuokienės teigimu, „priimtas smurtą prieš moteris įteisinantis valstybės leidimas.“
Tinka tik vaisingoms poroms
Įstatymas numato galimybę bandyti apvaisinti tris kiaušiąlastes, nors daugumos šalių praktikoje leidžiama naudoti iki dvylikos medicininio skatinimo būdu susiformavusių kiaušialąsčių. Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė R.Vyšniauskaitė teigė, kad dabar įstatymo numatytu būdu neįmanomas joks nėštumas.
Iš moters organizmo paimant tris kiaušialąstes, nėra garantijos, kad apvaisinta bus bent viena, ar nėštumas pavyks. „Tokiu atveju turi būti šimtaprocentė tikimybė, kad kiaušialąstė yra gyvybinga, apvaisinimas pavyks ir bus sėkmingai implantuojama į gimdą“, - aiškino R.Vyšniauskaitė.
Įstatymas įteisina kiaušialąsčių šaldymą, tačiau tai Lietuvoje nėra praktikuojama - nėra patikimos technikos, norint moters lytines ląsteles išlaikyti gyvybingas. Šių kol kas negalima atšaldyti ir panaudoti pakartotiniam apvaisinimui.
Įstatymo oponentai tikino, kad nepanaudotų kiaušialąsčių negalima sunaikinti - bus paminamas gyvybės principas.
Tačiau R.Vyšniauskaitė atkerta, kad natūraliu būdu vaikų bandanti susilaukti moteris taip pat galėtų sulaukti tokių kaltinimų: „Iki keturioliktos dienos embriono formavimasis net nėra laikomas nėštumu. Per dvi savaites nuo apvaisinimo beveik pusė sveikos moters organizme apvaisintų kiaušialąsčių žūva. Tad nežinau, ar galima diskusija dėl gyvybės nutraukimo, kuomet ta ląstelė net nėra gyvybinga.“
A.Zuokienė tikino, kad ketvirtadienį patvirtinti straipsniai numato galimybę susilaukti vaikų tik visiškai sveikoms ir natūraliu būdu galinčioms susilaukti palikuonių poroms: „Dabar nevaisingiems žmonėms nėra net reikalo kreiptis pagal numatytus straipsnius, sėkmingas apvaisinimas nebėra galimas.“
Žaidimas moters sveikata
Lietuvoje veikia penkios dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančios klinikos. Tačiau A.Zuokienė tikino, kad dauguma nevaisingų porų kreipiasi į kaimyninių valstybių medicinos įstaigas. Ten numatomos palankesnės apvaisinimo sąlygos ir paslaugų įkainiai: „Latvijos medicinos įstaigos, teikiančios šią paslaugą, patikino, kad beveik trečdalis jų klientų - Lietuvos piliečiai.“
Pasak politikės, vienas pagrindinių aspektų, padidinsiančių išvykėlių skaičių, - įstatymo numatoma rizika moters sveikatai. Jei įstatymas bus priimtas, prireiks ne vienos procedūros, kurių kiekviena kainuoja apie 10 tūkst. litų.
„Kiekvieno bandymo metu, kai bandoma išgauti kiaušialąstes, naudojami stiprūs hormoniniai preparatai. Procedūra be pėdsako nelieka. Gali grėsti ne tik viso organizmo funkcijų sutrikimas, bet ir kiaušidžių vėžys ar vidinis kraujavimas“, - teigė R.Vyšniauskaitė.
Didės medicininis turizmas
R.Vyšniauskaitė atmetė kai kurių Seimo narių kritiką, kad siūlomas įstatymo variantas suteikia galimybę pralobti dirbtiniu apvaisinimu užsiimančioms įstaigoms. Tačiau, moters teigimu, dabartinės nuostatos privers čia veikiančias įmones kurtis užsienio šalyse: „Joms neapsimokės, nes klientai nenorės rizikuoti savo sveikata tokiomis sąlygomis. Geriau perkelti savo veiklą į Latviją ar Estiją. Manau, įstatymui įsigaliojus, srautai į šias šalis tikrai nesumažės.“
Jei įstatymas bus galutinai priimtas, asociacijos atstovė tikino, kad bus kreiptasi į Konstitucinį teismą, o vėliau gal net ir į Europos žmogaus teisių teismą: „Panašus įstatymas buvo priimtas Italijoje. Tačiau po kelerių metų valdžia buvo priversta pakeisti esmines nuostatas. Per tą laiką daugiau nei 10 tūkst. porų vyko į užsienį, kur sąlygos buvo kur kas palankesnės.“
Bažnyčia demonstuoja įtaką
A.Zuokienė pripažino, kad svarstant šį įstatymo projektą buvo jaučiamas didelis Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas: „Įstatymo oponentai neslepia, kad jei būtų balsuojama po metų, jie jau pasisakytų kitaip. Tačiau jiems dabar labai reikalinga Bažnyčios parama prieš artėjančius Seimo rinkimus.“
„Nuolat pabrėžiamas dvasios klausimas. Nedrįstu ginčytis, kada embrionas jau gali būti laikomas žmogumi - ar po apvaisinimo, ar pradėjus plakti širdžiai, ar tik nukirpus kūdikio virkštelę. Tačiau kiekvienas gydytojas pasakytų, jog ta stadija, kurią turėtų reguliuoti įstatymas, neragina nei žudyti, nei nesaugoti gyvybės“, - kalbėjo A.Zuokienė.
Su jos nuomone sutinka ir R.Vyšniauskaitė: „Kalbėjimas apie pagarbą gyvybei čia visiškai netinkamas. Tie, kurie balsavo „prieš“, nėra susipažinę nei su pagalbinio apvaisinimo praktika, nei su precedentais, nei su kitų ES valstybių pozicija.“