Dvylika klausimų apie diabetą

Pirmojo tipo diabetas – autoimuninė liga. Imuninė sistema kovoja su kasoje esančiomis insuliną gaminančiomis ląstelėmis (beta ląstelėmis) ir jas sunaikina. Todėl organizmas nebegali pats pasigaminti šio hormono. Tačiau insulinas yra būtinas – jo reikia perduodant cukrų iš maisto į ląsteles ir paverčiant energija.

Pirmojo tipo diabeto priežastys nesusiję nei su mityba, nei su kalorijomis, nei su cukraus suvartojimu. Jį sukelia genetiniai ir aplinkos veiksniai, tokie, kaip virusinės infekcijos ar karvės pieno baltymas, bei jų kombinacijos. Pirmojo tipo diabetas tampa pastebimas, kai būna sunaikinta daugiau kaip 80 proc. insuliną gaminančių kasos ląstelių.

Antrojo tipo diabeto atveju nuolat būna padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, nors dažnai tik nedaug. Taip atsitinka, kai organizmo ląstelės tampa atsparios insulinui, ir ilgainiui kasos gaminamo insulino pradeda nepakakti. Be insulino organizmo ląstelės negali įsisavinti cukraus, ir jis lieka kraujyje. Antrojo tipo diabeto priežastys – genetiniai veiksniai, amžius, mažas fizinis krūvis ir antsvoris.

Tokia nuomonė labai paplitusi, bet ji teisinga tik iš dalies. Cukrus pats savaime nėra atsakingas už diabetą – jis atsiranda apskritai nuo per didelio kalorijų ir riebalų suvartojimo. Tačiau daug cukraus reiškia ir daug kalorijų – o tai lemia antsvorį. Antsvoris yra vienas iš antrojo tipo diabeto atsiradimo veiksnių.

Pirmojo tipo diabeto atsiradimo priežastys nepriklauso nuo mitybos. Tam visiškai jokios reikšmės neturi ir kalorijų ar cukraus suvartojimo kiekiai.

Ne. Vis daugiau vaikų ir jaunimo kenčia nuo antrojo tipo diabeto. Tą lemia didėjantis vaikų antsvoris. Šiandieniniai vaikai juda vis mažiau, o jų mityba tampa vis kaloringesnė.

Ne. Diabetikai turi laikytis tų pačių sveikos mitybos rekomendacijų, kaip ir nesergantys diabetu. Didžiausią raciono dalį – apie 50 proc. - turi sudaryti būtent angliavandeniai, esantys makaronuose, ryžiuose, bulvėse ir duonoje. Angliavandenių turinčiame maiste būna daug svarbių maisto medžiagų – vitaminų, mineralų ir ląstelienos.

Dietologai ypač pataria rinktis produktus, turinčius daug balastinių medžiagų – pilno grūdo produktus, vaisius ir daržoves, turinčius daug ląstelienos. Šie maisto produktai turi žemą glikeminį indeksą ir į kraują patenka lėtai – jie sudaryti iš polisacharidų, kuriuos galima išskaidyti tik į atskiras gliukozės molekules. Tuo tarpu saldūs gėrimai yra blogai, nes jie labai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje.

Kadangi angliavandeniai daro didžiausią poveikį cukraus kiekiui kraujyje, diabetikai turi įdėmiai sekti, kiek jų suvartoja, kad atitinkamai pakoreguotų insulino suvartojimą.

Ne. Diabetikams nereikia vengti saldumynų. Tačiau saldumynus jie turi įskaičiuoti į bendrą savo suvartojamų kalorijų kiekį ir mitybos planą. Diabetikams rekomenduojama, kad iš cukraus gauta energija sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. dienos energijos kiekio (iki 50 gramų).

Čia turimi galvoje ne tik saldumynai, bet ir visas kitas per dieną suvartojamas cukrus, pavyzdžiui, esantis saldintuose grūdų dribsniuose ar gėrimuose. Tačiau gabaliukas šokolado per dieną yra visiškai normalu. Tiesa, svarbu saldumynus valgyti nedidelėmis porcijomis. Į padidėjusį cukraus kiekį normaliu atveju organizmas reaguoja išskirdamas insuliną, bet diabetikų atveju tai nevyksta.

Ypač vaikams būtų skausminga visiškai atsisakyti saldumynų. Jie jaustųsi nuskriausti prieš bendraamžius. Todėl tėvai turėtų saldumynus nedideliais kiekiais įtraukti į vaikų mitybą. Pasak medikų, diabetikams ypač tinka pieniški ledai. Juose esantis cukraus ir riebalų derinys lėtai patenka į kraują, todėl diabetikų medžiagų apykaita spėja su juo susidoroti.

Ypatingais atvejais saldumynai diabetikams gali būti netgi labai svarbūs. Jeigu sergantysis perdozuoja mažinančių cukraus kiekį kraujyje medikamentų ar insulino, ar per mažai pavalgo, cukraus kiekis kraujyje pernelyg sumažėja. Tokiu atveju jį pakelti gali saldumynai ar gliukozė.

Ne. Sergantieji diabetu, gaiviuosius gėrimus kaip tik turėtų rinktis saldintus saldikliais, ne cukrumi. Dirbtiniai cukrūs būna labai saldūs. Pakanka nedidelio kiekio, kad būtų išgautas toks pat saldumas, kaip su cukrumi. Taip diabetikas neleidžia padidėti cukraus kiekiui kraujyje ir kartu taupo kalorijas. Žinoma, su ta sąlyga, jeigu jis negeria gaiviųjų gėrimų be saiko. Vis dėlto sveikiausia gerti vandenį ir nesaldintą arbatą.

Saldiklius galima naudoti ir verdant ar kepant. Jų būna ir skystų, ir miltelių pavidalo, ir tablečių. Saldiklių privalumas tas, kad juose nėra angliavandenių ir jie nedidina cukraus kiekio kraujyje.

Kai kurie mokslininkai įspėja dėl fruktozės – ji skatina riebalus kaupti kepenyse, ir tai sumažina insulino poveikį. Šios medžiagos yra ir vaisiuose, bet nedideliais kiekiais. Juos diabetikai gali valgyti be apribojimų. Atsargiems reikia būti su vaisiais, kurie turi aukštą glikeminį indeksą – arbūzais, ananasais, bananais, papajomis. Mažą glikeminį indeksą turi obuoliai, kriaušės, braškės, kiviai, vyšnios, mangai.

Ne. Maisto produktai, kuriuos sveika valgyti diabetikams, yra geras pasirinkimas ir visai likusiai šeimai. Visiškai nebūtina diabetikams gaminti atskirus patiekalus. Tik sergantieji turi atkreipti dėmesį į valgymo grafiką ir valgyti nustatytais intervalais. Jiems negalima 20 valandų išbūti be valgio, o tada sukirsti milžinišką porciją.

Tačiau diabetikai privalo vengti kiaulienos kepsnių, picos ar lazanijos. Kaip ir kitų patiekalų, kurie turi daug kalorijų ir riebalų. Jeigu šie patiekalai labai mėgstami, reikėtų juos gamintu su sveikesniais, liesesniais priedais ar suvalgyti tik nedidelį gabaliuką.

Apskritai pirmojo tipo diabetikams mityba ne tokia svarbi, kaip antrojo. Jeigu pirmojo tipo diabetikas yra normalaus svorio, jis gali valgyti viską, ką nori. Tik turi būti išmokęs pasiskaičiuoti, kiek insulino tuomet privalės susileisti.

Ne, jie jų netgi turėtų vengti. Diabetikams skirti produktai sukelia šalutinį poveikį – pilvo pūtimą, diskomfortą skrandyje ar žarnyne. Jie turi tiek pat kalorijų, kaip įprasti maisto produktai, bet yra brangūs ir neskanūs. Verčiau jau suvalgyti įprasto šokolado – žinoma, ne visą plytą iš karto.

Vokietijos diabeto draugija netgi pasisako už specialių diabetikams skirtų maisto produktų panaikinimą. Daugelis diabetikams skirtų produktų turi daug negerų riebalų ir taip pat didina svorį. Angliavandenių ir cukraus kiekis juose sumažinamas riebalų sąskaita. Tuo tarpu žmonės, galvodami, kad šie produktai turi mažiau kalorijų, jų suvalgo daugiau, nei įprastai.

Ne, tą turi daryti tik nedaugelis. Yra daug antrojo tipo diabetikų, kurie sureguliuoja cukraus kiekį vien valgymo ir gyvenimo įpročių pakeitimu, daugiau judėdami ir numesdami svorio, ir jiems nereikia tolesnės terapijos. Jeigu šitos priemonės nepadeda, tuomet sergantiesiems reikalingi cukraus kiekį kraujyje mažinantys medikamentai. Šiai grupei priklauso pusė visų diabetikų. Ir tik jeigu nepakanka medikamentų, pacientui reikia leistis insuliną švirkštu ar insulino pompa. Tiesa, jeigu pacientui šiuo metu nereikia insulino, dar nereiškia, kad ir su amžiumi jo neprireiks. Diabetas vystosi fazėmis, terapija visą laiką nebūna vienoda.

Pirmojo tipo diabetikai, priešingai nei antrojo, visą laiką priklausomi nuo insulino, nes jų organizmas jo negamina. Tačiau jeigu pirmojo tipo diabetas diagnozuojamas labai anksti, pacientas keletą metų gali kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje sportu ir insulino tabletėmis.

Ne, visiškai priešingai. Žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, sportas yra netgi svarbi terapijos dalis. Nėra sporto šakos, kuria negalėtų užsiimti diabetu sergantys žmonės. Yra netgi diabetikų, kurie bėga maratoną. Sportas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir ląstelėms jautriau reaguoti į insuliną. Sportuojantiems diabetikams reikia mažiau insulino, nei nesportuojantiems. Sportuojant raumenys geba įsisavinti cukrų net ir ne insulino.

Pirmojo tipo diabetikams svarbu tiksliai planuoti savo sportinį aktyvumą. Siekdami išvengti hipoglikemijos (per mažo gliukozės kiekio kraujyje), jie turi paskaičiuoti insulino dozę, atsižvelgdami ir į sportą, ir į suvartotus angliavandenius. Aktyviai sportuojantys diabetikai, žinodami, kad sportuojant gali ištikti hipoglikemija, kišenėje visuomet turėtų nešiotis gliukozės.

Pavojingas. Diabetikai turi nuolat kontroliuoti cukraus kiekį savo kraujyje, nes priešingu atveju jiems gali grėsti tokios komplikacijos, kaip infarktas, insultas, pėdų, inkstų, nervų ar akių pažeidimai, netgi aklumas. Ypač klastingas antrojo tipo diabetas. Dažnai į jį žiūrima nerimtai, ir dėl to jis būna pernelyg vėlai pastebimas.

Tai tiesa tik iš dalies. Ankstyvas diagnozavimas, mitybos pokyčiai, svorio numetimas ir sportas gali padėti įveikti diabetą ir toliau gyventi be medikamentų. Bet rizika ir vėl susirgti visada išlieka, todėl reikalinga nuolatinė kontrolė.

Išgydyti pirmojo tipo diabetą šiuo metu nėra jokių galimybių. Didžioji dalis insuliną gaminančių ląstelių būna sunaikinta autoimuninės ligos, todėl žmonės visą gyvenimą lieka pririšti prie insulino. Tačiau mokslininkai dirba tikėdamiesi, kad ši liga bus kada nors įveikta imuninės sistemos terapija ar galbūt ląstelių pakaitalais.