Už pagalbinio apvaisinimo įstatymo - saldaus farmacininkų derliaus nuojauta

Laura Kupriščenkaitė
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas šiemet nebus patvirtintas – taip spėja parlamentarai. Konservatyviojo ir liberaliojo varianto šalininkai nesugeba vieningai sutarti dėl kompromiso ir nepaliaujamai beria kritiką vieni kitiems. Liberalioji pusė kaltinama moralinių vertybių nesilaikymu, o konservatyvų variantą ginanti Darbo partija - situacijos neišmanymu bei ryšiais su farmacininkais.
Kritikų teigimu, konservatyviu įstatymu suvaržytos moterys bus priverstos dažniau naudotis gydytojų paslaugomis ir suvartos daugiau brangių vaistų, kol svajonė sūpuoti savo kūdikį išsipildys.
Daugiau nuotraukų (1)
Seime kalbama, kad moralės gynėjų kauke prisidengusi Darbo partija iš tikrųjų atstovauja vienos farmacijos įmonės interesams - verslininkai jau skaičiuoja būsimą pelną, kurį jiems padės susikrauti konservatyvusis įstatymo variantas. Sakykim, liberaliojo varianto atveju bandoma apvaisinti 10 kiaušialąsčių ir tai padidina tikimybę pirmu bandymu susilaukti kūdikio. O Darbo partijos siūlomu variantu bandymas apsiribos trimis kiaušialąstėmis - tikimybė sėkmingai susilaukti kūdikio bus kur kas mažesnė.
Užtat konservatyviu įstatymu suvaržytos moterys bus priverstos dažniau naudotis gydytojų paslaugomis ir suvartos daugiau brangių vaistų. Todėl tikėtina, kad viena įstatymo nuostata gali net kelis kartus padidinti farmacininkų pelną.
Pusė kainos – už vaistus
Dabar Seimo patvirtintos nuostatos numato, kad vietoj vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo, kainuojančio apie 10 tūkst. litų, prireiks bent kelių. Gydymo ciklus, kaip numatoma, padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
Kaip teigė vaisingumo asociacijos valdybos narė Rūta Vyšniauskaitė, bene pusę gydymo kainos sudaro išlaidos medikamentams. Reikalingas kiekis parenkamas atsižvelgiant į pacientės amžių, kūno sudėjimą, nevaisingumo lygį ir kitus faktorius. „Vienai užtenka vaistų už 1500 litų, kitai kainuoja ir iki 4000“, – teigė R.Vyšniauskaitė.
Konservatyviojo varianto atveju, vaistus tiekiančios kompanijos, kurių šiuo metu yra trys, nemenkai pasipelnys, mat vienai pacientei nebeužteks vieno medikamentų komplekso. Kritikai teigia, kad įstatymas sumažins poros galimybę susilaukti vaiko, bet padidins farmacijos verslo galimybes gauti daugiau pelno.
Besikreipiantys pacientai nepatirs finansinio nuostolio, tačiau, liberaliojo varianto šalininkų teigimu, bus itin rizikuojama moterų sveikata.
Kaip teigė Vaisingumo asociacijos narė, kiekvienas gydymo ciklas vaistais moteriai gresia ne tik bendru organizmo išsekimu, tačiau ir kiaušidžių vėžiu. Numatomo įstatymo atveju moteriai kiekvieno apvaisinimo būdu reikėtų bent kelių paruošimo apvaisinimui ir gydymo ciklų.
R.Vyšniauskaitė pridūrė, jog didesnis bandomų apvaisinti kiaušialąsčių skaičius garantuoja didesnę galimybę pastoti: „Dažniausiai bandoma apvaisinti visas kiaušialąstes. Realiausiu atveju iš dešimties kiaušialąsčių galima į gimdą implantuoti vos vieną ar du sėkmingai apvaisintas kiaušialąstes.“
Atgiję interesai
Lietuvoje veikia trys procedūroms reikalingus medikamentus tiekiančios farmacijos įmonės. Viena iš pagrindinių – „Merck Serono“, priklausanti Algei Padaigienei - buvusiai Žilvino Padaigos žmonai.
Ž.Padaiga prieš penkerius metus vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai.
Gydytojo išsilavinimą turintis Ž.Padaiga buvo itin artimas Darbo partijos vadovo bičiulis.
Prieš penkerius metus, kai Ž.Padaiga sėdėjo ministro kėdėje, taip pat buvo sprendžiamas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas.
Tuomet viešojoje erdvėje iškilo Darbo partijos narės Dangutės Mikutienės pareiškimas Ž.Padaigai dėl galimybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoti vaistus ir tyrimus, reikalingus dirbtinio apvaisinimo procedūroms.
Tačiau Seimui pasiūlytas Dirbtinio apvaisinimo projektas su numatomomis finansavimo galimybėmis nebuvo priimtas.
Šįkart naujai prikeltas įstatymas naujai pakvipo siekiu pagausinti farmacininkų turtus.
Medikamentai iš vienų rankų
Pagalbinio apvaisinimo procedūroms reikalingi trys pagrindiniai medikamentai: „Gonal“, „Ovitrelle“ bei „Crinone“. Pagrindinė šių vaistų tiekėja Lietuvoje – A.Padaigienės vadovaujama įmonė „Merck Serono“.
R.Vyšniauskaitės teigimu, vartojami ir analogiški preparatai, tačiau minėtieji šalies vaisingumo klinikose populiariausi.
Tą patį teigė ir vienos vaisingumo klinikos savininkė Gražina Bogdanskienė. Medikė taip pat sutiko, kad konservatyviojo varianto šalininkai įteisintų galimybę kartoti pagalbinio apvaisinimo procedūras ne vieną kartą.
Kiekvienam ciklui, žinoma, bus reikalingas ir naujas medikamentų kompleksas.
G.Bogdanskienė, paklausta, ar galimos spėjamos sąsajos, prisipažino, kad teorinis modelis negali būti visiškai atmestas: „Logikos yra, tačiau netikiu, jog taip būtų galima žaisti moterų sveikata.“
D.Mikutienė kaltę verčia vaisingumo klinikoms
Įmonės „Merck Serono“ atstovai kritiką atsisakė komentuoti, tačiau D.Mikutienė šiuos įtarimus vadina „absurdiškais“: „Seimo nariai nekontroliuoja, kokius vaistus turi rinktis vaisingumo klinikos. Kaltinimai nieko verti.“
Darbo partijos atstovė – viena iš pagrindinių konservatyviojo varianto iniciatorių.
Moteris patikino, kad būtent Darbo partijai priešiški liberalaus modelio šalininkai slepia slaptus finansinius susitarimus su pačiomis vaisingumo klinikomis.
Darbo partijos frakcijos atstovė teigė, jog kaltinti būtų galima pačius medikus dėl „nesąžiningo darbo“. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės D.Mikutienės, jų siūlomas įstatymas neskatintų didesnio medikamentų vartojimo. Šiuos, pasak politikės, nereikalingai naudoja vaisingumo klinikos.
„Gimstamumo po dirbtinio apvaisinimo rodiklis Lietuvoje yra vienas mažiausių palyginti su kitomis Europos šalimis. Gal mūsų medikams tiesiog nepalanku sėkmingai vykdyti savo misiją“, – klausė D.Mikutienė, paminėdama Europos embriologijos ir žmogaus reprodukcijos draugijos (ASHRE) duomenis: vidutinis gimstamumas po dirbtinio apvaisinimo Europoje yra 21 proc., o Lietuvoje jis tesiekia 7,2 procento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.