1.Kelionė lėktuvu kenkia sveikatai
Daug žmonių šventai tiki lėktuvus esant puikiausia vieta peršalti ar pasigauti kosulį. JAV viceprezidentas Joe Bidenas yra įspėjęs savo šeimos narius vengti kelionių lėktuvu kiaulių gripo epidemijos metu, nes pakanka vienintelio nusičiaudėjimo kad užkratas pasklistų po visą uždaro orlaivio salono erdvę.
Įsivaizdavimas, jog lėktuvas – tai tarsi inkubatorius susirgimams plisti, yra pakankamai pagrįstas, turint omenyje faktą, jog lėktuvo salonas yra uždara ventiliacijos stokojanti erdvė.
Tiesa, bakterijos ir virusai skrydžio metu pasklinda labai retai: tyrimais nustatyta, jog lėktuvu keliaujantis asmuo susirgti rizikuoja ne labiau už tuos, kurie keliauja traukiniais ar autobusais ar leidžia laiką prastai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, biure. Tiesą sakant, keleto studijų rezultatai netgi parodė, jog tikimybė užsikrėsti infekcijomis lėktuve yra gerokai mažesnė nei autobuse, prekybos centre ir net gryname ore.
Oras į lėktuvo saloną patenka tiesiai iš orlaivio išorės – labai didelio aukščio, kuriame daugelis bakterijų ir virusų nepajėgūs tarpti.
Be to, prieš patekdamas į lėktuvo saloną oras suspaudžiamas ir sušildomas, kas teoriškai turėtų lemti visų jame esančių mikroorganizmų žūtį. Orui pakartotinai cirkuliuojant jis valomas tais pačiais filtrais, kurie naudojami sveikatos priežiūros įstaigose – gerokai patikimesniais, nei tie, kurie naudojami daugelyje pastatų. Oras orlaivio salone paprastai cirkuliuoja iš apačios į viršų, o ne iš priekio atgal, taigi, net jei bakterijos iš tiesų patektų į orą lėktuvo salone, jos pasklistų tik nedideliu spinduliu apie sergantį asmenį.
Jei po kelionės lėktuvu pasijutote sergąs ir dėl šios priežasties esate linkęs tikėti lėktuvo saloną esant išskirtinai palankia erdve užkratui plisti, pamėginkite nustatyti, ar nebuvo kitų ligą paskatinti galėjusių priežasčių. Švarus oras lėktuvo salone paprastai yra labai sausas, juo kvėpuojančių asmenų nosis ir gerklė išsausėja, jų sinusai ir kvėpavimo sistema sudirgsta. Dėl šių priežasčių žmogus teoriškai galėtų lengviau persišaldyti, tiesa, mokslininkai to niekuomet nėra įrodę.
2.Utėles gali perduoti tik utėlėti žmonės
Netiesa. Suaugusios utėlės pasišalinusios nuo žmogaus gali išgyventi iki trijų dienų. Utėlių kiaušinėliai gali išsilaikyti iki dešimties dienų – po tiek laiko iš jų išsirita visiškai sveiki jaunikliai, taigi, utėlėmis galite užsikrėsti pasinaudoję šukomis, plaukų šepečiu, skrybėle ar bet kokiu plaukų aksesuaru, kuriuo nebuvo naudojamasi daugiau nei savaitę.
Tas pats pasakytina apie pagalves, minkštus baldus ir net ausines.
3.Susergama tuomet, kai nepakankamai šiltai apsirengiama šaltu oru
Peršalimą sukelia vienų asmenų kitiems perduodami mikroorganizmai – rinovirusai. Tačiau galbūt sušalimas pažeidžia imuninę sistemą ir tokiu būdu padaro žmogų labiau pažeidžiamą ligai?
Tiesa yra kiek kitokia. Studijos, kurios metu siekta nustatyti, kaip imuninė sistema reaguoja į šaltį, rezultatai liudija, jog šaltis stimuliuodavo imuninę sistemą bei padidindavo su susirgimais kovojančių baltųjų kraujo kūnelių kiekį bei aktyvumą.
Nustatyta, jog šaltis taip pat padidina kitų cheminių medžiagų, organizmo pasitelkiamų kovai su infekcijomis, kiekį. Tad kodėl žiemą ligos puola dažniau? Manoma, jog žiemą žmonės labiau linkę sirgti todėl, kad šiuo metų laiku daugiau laiko praleidžia patalpose arti vieni kitų, dėl ko atsiranda palankesnės sąlygos infekcijoms plisti.
Specialistų teigimu, per menkai apsirengus šaltu oru galbūt jaučiamasi nepatogiai, tačiau su ligomis tai neturi nieko bendra.
4.Kad žaizda geriau gytų, nakčiai ją reikia palikti neaprištą
Dažnai manoma, jog žaizdos džiovinimas leis jai surandėti ir paskatins gyti, tačiau tai nėra tiesa. Įsipjovus oda gydosi gamindama naujas ląsteles, joms augti ir daugintis reikalinga drėgna terpė. Iš tiesų žaizdai džiūstant ir randėjant pastarosioms ląstelėms formuotis netgi sunkiau. Be to, dėl storo šašo ląstelės gali lemti netinkamą ląstelių įsitvirtinimo poziciją – tokiu atveju atsiranda randai.
Daugybe tyrimų įrodyta, jog žaizda geriausiai gyja drėgna ir pridengta, bet kokia priedanga skatina žaizdą gyti greičiau nei tuomet, jei ji būtų visiškai nepridengta. Nė vieno tyrimo metu nenustatyta, jog žaizdos pridengimas padidina infekcijos riziką.
5.Nustojus sportuoti, raumenys pavirsta riebalais
Riebalų ląstelės skiriasi nuo raumenų ląstelių ir vienos jokiu būdu negali pavirsti kitomis. Nustojus užsiiminėti sportu, raumenų ląstelės susitraukia ir suplonėja, tačiau ląstelių skaičius išlieka tas pats. Riebalų ląstelės kai kuriais atvejais gali žūti, tuomet jas pakeičia naujos ląstelės, tačiau priaugant svorio naujos riebalų ląstelės nesiformuoja – storėjant tiesiog didėja jau sukauptos riebalų ląstelės, jose kaupiamas didesnis riebalų kiekis.
6.Vitaminas E skatina randų gijimą
Vitaminas E dažnai naudojamas gydyti įpjovimams, šašams ir chirurginiams pažeidimams, tačiau nesama įrodymų, jog ši praktika veiksminga. Vienos studijos metu pacientams, kuriems buvo operuotas odos vėžys, žaizdos gydytos dviejų rūšių preparatais – preparatu, kurio sudėtyje buvo vitamino E bei kitu, palaikančiu odos drėgnumą, tačiau be vitamino E.
Tarp vieną ir kitą preparatą naudojusių pacientų nepastebėta jokio skirtumo. Be to, žinoma, jog maždaug trečdaliui asmenų vitaminas E sukelia niežulį.
7.Saldikliai gali sukelti vėžį
Daugeliu tyrimų patvirtinta, jog saldikliai nekenkia sveikatai taip, kaip dažnai manoma. Kažkada manyta, jog aspartamo vartojimas padidina smegenų auglių riziką, tačiau vėlesnių tyrimų rezultatai parodė smegenų auglių atvejų skaičių išaugus likus aštuoneriems metams iki pradėtas naudoti aspartamas.
Taip pat nustatyta, jog dauguma smegenų auglių kamuojamų asmenų buvo vyresni nei 79-erių metų žmonės – tokio amžiaus asmenys aspartamą vartoja labai retai. Taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių teiginį, neva aspartamo vartojimas sukelia vėžį.
8.Kraujuojant iš nosies reikia atlošti galvą
Viskas, ko galima pasiekti pastaruoju veiksmu, yra kraujo, kuris įprastai ištekėtų iš nosies, nutekinimas į gerklę. Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir atrodo mažiau žalinga nei visiškai netekti kraujo, tačiau taip nėra: įrodyta, jog į gerklę tekinamas kraujas gali sukelti vėmimą, be to, taip elgiantis kraujavimas ilgiau nesiliauja.
Pajutę kraujavimą iš nosies stenkitės, kad galva būtų virš krūtinės, taigi, negulėkite, o sėdėkite arba stovėkite. Šiek tiek palenkite galvą į priekį, kad kraujas geriau ištekėtų. Kartais padeda reguliarūs viršutinės nosies dalies spustelėjimai. Sveikam žmogui kraujavimas iš nosies praėjus 5-15 minučių turėtų liautis savaime, jei taip nenutinka, rekomenduojama kreiptis į medikus.