Trachėjos iš kamieninių ląstelių buvo auginamos ir anksčiau, tačiau iki šiol visuomet buvo naudojamas donoro trachėjos fibrilinio baltymo „karkasas“. Tokia procedūra buvo pakankamai problemiška, nes nemažai daliai pacientų – ypač vaikams – trachėjų donorų rasti nepaprastai sunku.
Sintetinė trachėja persodinta Islandijoje gyvenančiam afrikiečių kilmės studentui, sirgusiam gyvybei grėsminga gerklės vėžio forma. Istorinei operacijai Švedijos Karolinska universitetinėje ligoninėje vadovavo ispanų atkuriamosios medicinos pradininkas profesorius Paolas Macchiarinis.
Sintetinio organo rengimo procese drauge su P. Macchiariniu dalyvavo Londono universitetinio koledžo profesorius Alexanderis Seifalianas. Y formos struktūrai gaminti pasirinkta plastiką primenanti nanokompozicinė polimerų medžiaga, sudaryta iš mikroskopinių kubelių; medžiagą sukūrė ir užpatentavo profesorius A.Seifalianas.
Planuojant proceso eigą pasitelkti kompiuterinio pažeistos paciento trachėjos skenavimo rezultatai, kuriais remiantis pagamintas stiklinis šablonas nanokompozicinei struktūrai. Sukonstruota atrama nugabenta į Švediją, kur joje „pasėtos“ paciento kamieninės ląstelės. Parengus organą formavimuisi atrama su kamieninėmis ląstelėmis perkelta į bioreaktorių, prietaisą, kuriame užtikrinama augimo procesui optimali aplinka.
Specialistų teigimu, dviejų dienų bioreaktoriuje pakanka tam, kad iš kamieninių ląstelių išaugusios trachėjos ląstelės galėtų būti persodinamos pacientui. Sintetinė trachėja išauginta iš paties paciento kamieninių ląstelių, tad nėra rizikos, jog atlikus persodinimo procedūrą naujas organas jo imuninės sistemos bus atmestas.
Profesorius A.Seifalianas neabejojo pastarąją operaciją įeisiant į atkuriamosios medicinos istoriją, mat tai – pirmas kartas, kai sėkmingai transplantuotas visiškai dirbtinis organas. Specialistas sakė tikįs, jog naujai išrastas polimeras ateityje bus ne kartą pritaikytas.
Tvirtinama, jog naują trachėją gavęs pacientas jaučiasi gerai ir iš ligoninės bus išrašytas artimiausiu metu.