Su graužikais atlikti eksperimentai parodė, kaip reguliuojami konkretūs genai hipotalamu vadinamoje smegenų dalyje, kontroliuojančioje druskos, vandens, energijos pusiausvyrą organizme, taip pat reprodukcijos poreikį bei kitus sudėtingus procesus. Mokslininkai nustatė, jog genų struktūros, sužadinamos stimuliuojant instinktyvų druskos poreikį, priskirtinos tai pačiai grupei kaip ir genai, veikiami esant priklausomybei nuo kokaino ar opiatų, pavyzdžiui, heroino.
Vienas tyrimo bendraautorių Djuko universiteto asistuojantis medicinos ir neurobiologijos profesorius daktaras Wolfgangas Liedtke sakė, jog tai, kad su priklausomybe siejamų trajektorijų blokavimas pastebimai veikia potraukį natriui, nustebino ir drauge pradžiugino mokslininkus.
Studijos išdavos medicininiu atžvilgiu traktuotinos kaip neabejotinai reikšmingos ir gali paskatinti įvertinti priklausomybes iš naujos perspektyvos. Medikas tvirtino tikįs, jog remiantis tyrimo rezultatais netrukus bus galima pateikti papildomų argumentų gausaus druskos vartojimo žalai pagrįsti.
Studijos aprašymas publikuojamas virtualaus mokslinio žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ liepos mėnesio numeryje.
Pasak kito tyrimo bendraautoriaus Melburno universiteto bei Florio Neurologijos instituto profesoriaus instinktyvaus elgesio specialisto Dereko Dentono, nors tokie instinktai kaip potraukis druskai yra genetinės nervų sistemos programos, tikėtina, jog mokymosi ir pažinimo procesai gali jas pakeisti.
D.Dentono teigimu, funkcionuojant genetinei programai patirtys tampa vienu iš individo elgesį lemiančias struktūras formuojančių veiksnių, pasak jo, kai kurių specialistų manymu, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų atveju veikiamos tos pačios instinktų trajektorijos. Anot specialisto, pastarosios studijos išdavos liudija vieną iš klasikinių instinktų, potraukį druskai, skatinant nervų sistemą reaguoti analogiškai kaip priklausomybės nuo opiatų bei kokaino atveju.
D.Dentono teigimu, įsitvirtinusios trajektorijos paaiškina, kodėl gydymas nuo priklausomybės siekiant paskatinti pacientą visiškai atsisakyti konkrečios medžiagos būna toks sudėtingas. W.Liedtke pridūrė studijos išdavas esant sietinas su faktu, jog tais atvejais, kuomet nuo priklausomybės gydoma nesiekiant visiškos abstinencijos, pavyzdžiui, leidžiant priklausomam asmeniui vietoje heroino vartoti metadoną ar kramtyti nikotiną išskiriančią kramtomąją gumą užuot rūkius cigaretes, teigiamų rezultatų pasiekiama nepalyginamai dažniau.
Pastarosios studijos metu pirmą kartą analizuotas ryšys tarp potraukio druskai ir genų reguliavimo hipotalame. Instinktyvų graužikų elgesį buvo siekiama sužadinti dviem būdais – laikinai pelėms visiškai neduodant druskos ir pakeičiant ją diuretikais bei streso hormonu ACTH stimuliuojant druskos poreikį. W. Liedtke pasakojo tyrėjus netrukus pastebėjus, jog reguliuojant druskos poreikį gali būti „įjungiamos“ ir „išjungiamos“ konkrečios genų struktūros, pokyčiai jose būdavo pastebimi išsyk, vos gyvūnas suvartodavo druskos, gerokai anksčiau, nei į kraują galėjo būti absorbuojamas pakankamas kiekis druskos.
Mokslininkų teigimu, laukiniams gyvūnams galimybė greitai patenkinti druskos poreikį suteikia pastebimą pranašumą, mat suvartoję pakankamai druskos išsekę gyvūnai gali iki valios prisilakti vandens ir pasišalinti, tokiu būdu mažiau rizikuodami tapti plėšrūnu grobiu. Jungtinė Djuko-Melburno mokslininkų komanda išsiaiškino, jog gyvūnams išgyvenant stiprų druskos poreikį, konkrečios hipotalamo sritys tampa imlesnės dopamino poveikiui, kuris neretai vertinamas kaip vidinė smegenų atlygio valiuta. Taigi, instinktyvus druskos poreikis skatina hipotalamą generuoti subjektyvų atlygio pojūtį, paprastai patiriamą patenkinus troškimą, kitaip tariant, sukelia pasitenkinimo jausmą. Pastarasis teiginys grindžiamas studijos išdavomis, liudijančiomis dopamino funkcionavimą konkrečiuose hipotalamo subregionuose esant fundamentaliai reikšmingu instinktyviam gyvūno elgesiui.