Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurių gydytojų profesinių kvalifikacijų natūrali kaita ateityje išvis neužtikrinta – šiuo metu nepakankamas studentų priėmimas į akušerijos-ginekologijos, neurologijos, otorinolaringologijos rezidentūros studijų programas, todėl būtent šių specialistų Lietuva pristigs greičiausiai.
Be to, vientisąsias studijas ir aukštojo mokslo kolegines studijas meta net 20 proc. visų įstojusiųjų. Nėra sukurta jokia skatinimo sistema, kad jauni specialistai vyktų dirbti į rajonus, kur gydytojų bendruomenė sensta greičiausiai, o specialistų trūksta jau dabar.
„Tyrimas parodė – negalime būti ramūs teigdami, kad Lietuvoje yra saugus gydytojų migracijos lygis, net jei nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko tik 3 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus gydytojus chirurgus, kurių išvyko 8,5 proc., gydytojus akušerius-ginekologus – 4,7 proc. ir akušerius – 6 procentai”, – komentavo padėtį Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas.
Tyrimo autorės – docentė Liudvika Starkienė ir profesorė Jūratė Macijauskienė.
Negana to, aukštojo mokslo “reforma” baigėsi tuo, kad šįmet net 30 proc.gydytojų rezidentų neteko valstybės finansavimo be jokios aiškios priežasties. Vargu ar šie jauni medikai įstengs susimokėti po 100 tūkst. Litų už rezidentūrą, todėl greičiausiai jie pasuks emigracijos keliu.
LGS įžvelgia realią grėsmę, kad sutaupiusi finansavimo sąlyginai nedidelę – 10 mln. Lt – sumą – valstybė ne tik praras savo investicijas į beveik parengtus specialistus, bet, svarbiausia, kad būtent šių specialistų ir pritrūksime 2025 metais, kai jie turės užimti pasitrauksiančių iš darbo vyresniųjų kolegų vietą.