Vilnietei G.Borisovienei vieną rytą pasirodė keista, kad dešine ausimi ji kuo puikiausiai girdi, o kairėje – ūžesys, be to, dalis garsų tai išnyksta, tai vėl atsiranda. Negirdėjimo pauzės vis ilgėjo. Tai moterį gniuždė ir privertė jaustis bejėgę.
„Kol žiūrėdavau į kalbančio žmogaus veidą, jo krutančias lūpas, rodos, viską girdėdavau, o kai jis nusisukdavo nuo manęs, nesuprasdavau, ar jis tyli, ar man ką nors sako”, – prisiminė G.Borisovienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akių ligų skyriuje dirbanti slaugytojos padėjėja ėmė ieškoti pagalbos, todėl kreipėsi į kolegas iš Ausų, nosies, gerklės ligų centro.
Atlikus audiogramą G.Borisovienei buvo patarta nedelsiant gultis į ligoninę. Tačiau Gelena paprieštaravo – jos darbo pamaina trunka iki 19 valandos.
Tądien laikas moteriai slinko labai lėtai. Kad Gelenai kažkas negerai, įtarė ir jos kolegės.
Mat moteriai valgant lūpų kampelis atrodė šiek tiek nutįsęs žemyn. Taip neretai nutinka dėl vienos veido pusės paralyžiaus.
Tik tada, kai Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas profesorius Eugenijus Lesinskas įspėjo, kad būtina rimtai gydytis, G.Borisovienė sunerimo.
Paaiškėjo, kad ją užklupęs dalinis kurtumas atsirado dėl klausos nervo pažeidimo.
Moters sveikata ėmė šlubuoti maždaug prieš du mėnesius – gegužės pabaigoje. Kodėl taip atsitiko, Gelena iš pradžių kalbėjo nedrąsiai.
„Įtempti santykiai darbe”, – atsargiai prasitarė vilnietė ir ištraukė iš rankinės medicininį dokumentą, kuriame šalia diagnozės „Klausos nervo pažeidimas” buvo įrašytas ir žodis „stresas”.
Priežastis, privertusi Geleną nerimauti, nebuvo kuo nors išskirtinė.
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, kurie, sulaukę pensinio amžiaus, dar dirba, suprastų, kad kalbos apie pelnytą poilsį gali sukelti stresą, net insultą.
Vieną rytą po nakties, praleistos beveik be miego, Gelenai ėmė svaigti galva. Išvakarėse ji buvo užmezgusi nemalonų pokalbį su kolege – ta priekaištavo, esą G.Borisovienė galėtų užleisti vietą jaunesniems.
63 metų slaugytojos padėjėja neslėpė, kad apie tai mąsto vis dažniau, nors jėgų jai netrūksta.
Energinga vilnietė vengė tik vienatvės, kuri būtų ją užklupusi išėjus į pensiją. Todėl po šio pokalbio visą naktį ji negalėjo sudėti bluosto.
Po neramios nakties rytą įžengusi į vonią Gelena pasilenkė norėdama iš spintelės paimti rankšluostį, tada ją supykino.
Jos skrandis buvo beveik tuščias, mat prieš guldamasi į lovą moteris nurijo vos kelis gurkšnius vandens – ji buvo taip pavargusi ir apimta streso, kad neruošė jokios vakarienės.
Po kelių valandų vilnietės savijauta pagerėjo, tačiau veidas dar buvo išblyškęs. G.Borisovienė išsiruošė į darbą.
„Man atrodė, kad be manęs skyrius prapuls, nebus kam manęs pavaduoti, todėl tądien nenuėjau pas savo šeimos gydytoją”, – prisiminė vilnietė.
Dabar Gelena taip nesielgtų. Gyvenimas ją pamokė, kad reikia įsiklausyti į savo organizmą ir vengti streso.
Birželio 2-ąją patekusi į savo kolegų rankas moteris penkias paras praleido ligoninėje. Jai buvo nustatytas mikroinsultas.
Nors audiograma rodė, kad girdimumas kaire ausimi siekia vos 30 procentų, pacientę gydytojai ramino, kad ji neabejotinai pasveiks.
Ženklas, jog sveiksta, Gelenai buvo tai, kad ji ir vėl ėmė girdėti savo sūnų, penkiamečio anūko Roberto balsus.
Po insulto sanatorijoje jėgas atgaunančiai moteriai nuo ankstyvo ryto iki vidurdienio kasdien taikomos įvairios procedūros: šildymas, kineziterapija, gydomasis masažas, purvo terapija, mankšta vertikaliojoje vonioje.
Gelena puikiai jaučiasi. Grįžusi iš sanatorijos į namus, ji pirmiausia išjungia savo mobilųjį telefoną, papietauja ir eina pasnausti.
Grožio miegu vadinamas poilsis moteriai padeda užmiršti tai, kad galėjo likusį gyvenimą praleisti tyloje.
Padėti nepavyksta trečdaliui pacientų
Eugenijus Lesinskas
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas, profesorius
„Jei ausyje ūžia, cypia, zvimbia, tai gali reikšti, kad pažeistas klausos nervas.
Būna pacientų, kurie staiga apkursta viena ausimi, kur kas rečiau – abiem.
Klausos nervo pažeidimas gali kamuoti tiek jaunus, tiek senyvo amžiaus žmones.
Priežasčių, dėl kurių staiga pablogėja klausa, o kartais apkurstama, yra daug – galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, mikroinsultas, mechaninės ar garsinės traumos, uždegimas, infekcija.
Klausos nervas tam tikra prasme – galvos smegenų dalis. Jį maitina tik viena kraujagyslė. Tuo tarpu daugelis organų turi ne vieną, o keletą mitybos šaltinių, pavyzdžiui, širdies raumenį aprūpina kelios vainikinės kraujagyslės.
Galvos smegenyse yra daug sričių, kuriose, užsikimšus vienai kraujagyslei, kraujotaka nenutrūksta, nes kraujas gali tekėti ir kitu keliu.
Tuo tarpu klausos nervą maitina tik viena pagrindinė kraujagyslė. Jeigu ji staiga susiaurėja ar užanka, žmogus apkursta. Tokį kraujagyslės susiaurėjimą (spazmą) gali sukelti ir nervinė įtampa, stresas, pervargimas.
Tuomet būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kartais pacientai viliasi, kad po kelių dienų jie ims geriau girdėti.
Liaudies medicinos priemonės tokiu atveju netinka, nes klausos nervo pažeidimas susijęs su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu.
Jei apkurtęs žmogus delsia savaitę ar dvi, padėti jam gali būti per vėlu.
Maždaug trečdaliui pacientų, kuriems pažeistas klausos nervas, nepavyksta padėti netgi taikant visus įmanomus gydymo būdus. Klausa jiems pagerėja tik šiek tiek arba beveik nepagerėja.”