Cukrus yra nuodas, todėl turėtų būti prieinamas tik pilnamečiams

Folha.uol.com.br ir lrytas.lt inf.
Cukrus yra nuodas. Piktnaudžiavimas cukrumi sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą bei vėžį. Cukrus neturėtų būti prieinamas asmenims, jaunesniems nei aštuoniolika metų – kaip alkoholis ir rūkalai. Tai – vos keletas iš Kalifornijos universiteto profesoriaus, amerikiečių endokrinologo ir pediatro Roberto Lustigo pareiškimų, per pastaruosius keletą metų pavertusių jį pasauline garsenybe. Mediko paskaita „Cukrus: liūdna tiesa“ „Youtube“ peržiūrėjo beveik milijoną kartų, prieš tris savaites jo tezės pasirinktos „The New York Times“ viršelio istorijai.
Žmogaus prganizmas itin sunkiai apdoroja cukrų.
Daugiau nuotraukų (1)
Lrytas.lt skaitytojams – profesoriaus interviu brazilų interneto naujienų portalui „Folha“.
- Manote, kad žmonėms derėtų visiškai atsisakyti cukraus?
- Ne, nesu „maisto nacis“. Valgau cukrų, tačiau labai saikingai. Tačiau mūsų organizmo galimybės apdoroti cukrų – labai ribotos, tik žmonės to nepaiso ir cukraus vartoja gerokai daugiau nei derėtų. Fruktozė žmogui nėra gyvybiškai svarbi, organizmas puikiai funkcionuotų jos visiškai negaudamas (įprastai vartojamas rafinuotas cukrus sudarytas iš 50 proc. fruktozės ir 50 proc. gliukozės).
- Kiek daugiausia cukraus galima vartoti?
- Sunku pasakyti. Apytikslė norma būtų maždaug 50 gramų per dieną. Atlikdamas tyrimus, pastebėjau panašumų tarp cukraus ir alkoholio – organizmas juos įsisavina tuo pačiu būdu – per kepenis. Žinoma, jog didžiausias alkoholio kiekis, kokį žmogus gali suvartoti per dieną nekeldamas rimtesnės rizikos sveikatai, yra 50 gramų. Nutukimo epidemija prasidėjo kaip tik tuomet, kai žmonės ėmė vartoti daugiau nei po 50 gramų fruktozės per dieną (tiek fruktozės yra šimte gramų cukraus arba skardinėje limonado).
2009-ųjų rugpjūtį JAV kardiologų asociacijos iniciatyva buvo publikuojamas studijos, kurią atliekant aš taip pat dalyvavau, aprašymas, kuriame nurodoma, jog vidutinis JAV gyventojas per dieną suvartoja maždaug 22 arbatinius šaukštelius cukraus, nors moterims derėtų suvartoti ne daugiau nei šešis arbatinius šaukštelius, vyrams – ne daugiau nei devynis.
- Mūsų sveikatai kenksmingas bet koks cukrus? Ar tiesa, kad baltą rafinuotą cukrų vartoti kenksmingiau nei rudąjį?
- Bet koks cukrus yra vienodai kenksmingas.
- Ar derėtų keisti cukrų dirbtiniais saldikliais?
- Dirbtiniai saldikliai vertinami prieštaringai - dar neatlikta pakankamai tyrimų, kad galėtume patikinti juos esant nekenksmingus sveikatai.
Tyrimais nustatyta, jog liežuviui pajutus saldumą smegenys pasirengia cukraus patekimui į kraują. Jei cukraus į kraują nepatenka, smegenys sutrinka. Ilgainiui žmogų apima sunkiai kontroliuojamas poreikis suvalgyti kažką saldaus, ir viskas baigiasi tuo, jog suvartojama dar daugiau cukraus, nei būtų suvartota nepakeitus jo saldikliu. Taip pat esama studijų, liudijančių dirbtinių saldiklių vartojimą esant susijus su širdies ir kraujagyslių ligomis bei nutukimu.
- Kokį maistą tėvai turėtų duoti vaikams?
- Vaikams reikia natūralaus maisto.
- Bet vaisių sultys, kuriose gausu cukraus, taip pat yra natūralios...
- Ne, vaisių sultys – net ir šviežiai spaustos – nėra natūralios. Argi Dievas sukūrė vaisių sultis? Ne. Dievas sukūrė vaisius. Koks skirtumas tarp vaisių ir vaisių sulčių? Ogi ląsteliena. Ląstelienos gausu vaisiuose, tačiau jos beveik nelieka vaisių sultyse. Gamtoje gausu fruktozės, gausu ląstelienos, tačiau tai, kas natūralu – naudinga. Žinoma, esama išimčių, pavyzdžiui, medus. Medus – bitėms.
Ląsteliena lėtina angliavandenių ir riebalų įsisavinimo procesą. Tai – labai gerai, nes kuo greitesnis anksčiau minėtų medžiagų įsisavinimas, tuo didesnė organų pakenkimo rizika.
- Sakėte, kad vaikams reikia natūralaus maisto. Vadinasi, net savaitgaliais nederėtų pirkti ledų?
- Kartą per savaitę – derėtų. Kai buvau mažas, deserto gaudavome kartą per savaitę, šiandien saldumynų vaikams siūloma kiekvieno valgymo metu. Tai – jau problema. Turiu dvi dukras, žinau, kaip vaikai nori saldumynų, tačiau moku atsispirti kaprizams. Kiekvieną kartą, kai dukros prašo saldumynų, duodu joms vaisių. Desertas – tik savaitgalį. Ilgainiui vaikai pripranta, ir dažniau saldumynų net nenori.
- Tiesa, kad manote, jog cukrų, saldumynus ir gaiviuosius gėrimus derėtų leisti pardavinėti tik pilnamečiams? Kaip cigaretes ir alkoholį?
- Taip. Gaivieji gėrimai apskritai yra labai žalingi, vaikus derėtų nuo jų saugoti. Jei tėvai mano, kad jų vaikas iš tiesų turėtų vartoti gaiviuosius gėrimus, tegul perka juos patys.
- Ar neperlenkiate lazdos lygindamas cukrų su alkoholiu ir cigaretėmis?
- Ne. Cigaretės ir alkoholis sukelia priklausomybę, cukrus – taip pat. Daugelyje gaiviųjų gėrimų esama ne tik cukraus, bet dar ir kofeino, taigi, net dviejų medžiagų, kurios – įrodyta – sukelia priklausomybę. Net druska ir riebalai yra geriau nei cukrus, nes jų vartojimas gali tapti netikusiu įpročiu, tačiau priklausomybės nesukelia.
- Tai kokia gi ta cukraus žala?
- Su lėtiniais medžiagų apykaitos sutrikimais siejami keturi maisto produktai – rafinuoti riebalai, soja, alkoholis ir fruktozė. Metabolizuota fruktozė atpalaiduoja toksines medžiagas, vadinamas laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai sukelia ilgalaikę žalą ląstelėms, skatina organizmo senėjimą bei vėžinius susirgimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.