Miegant smegenys įvertina tai, kas įvyko per dieną ir nusprendžia, ką iš to palikti atmintyje. Per tyrimą mokslininkai atkreipė dėmesį ne į miego trumpumą, o į jo fragmentus.
Kol pelės miegojo, tyrėjai siuntė į jų smegenis šviesos impulsus. Tokiu būdu buvo bandoma įsiterpti į jų miegą, tačiau iš esmės tai netrukdė joms toliau miegoti, taip pat ir miego kokybei. Paskui pelės buvo patalpintos į dėžutę su dviem daiktais. Vienas iš jų joms jau buvo pažįstamas.
Paprastai pelės būtų sugaišusios daugiau laiko, tyrinėdamos naują daiktą. Tai jos ir būtų padariusios, jei būtų normaliai miegojusios. Tačiau graužikai, paveikti šviesos srauto, tiek pat laiko skyrė abiem daiktams. Kitaip sakant, jų atmintis buvo pažeista.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, jo vadovas, dr. Luisas de Lecea sakė: Nenutrūkstamas sapnas – vienas iš pagrindinių ir reikšmingiausių veiksnių, darančių įtaką atminčiai. Nors sutrikęs miegas labiau būdingas žmonėms, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir miego apnėjos problemų. Atminčiai gerinti labai svarbus bent minimalus nepertraukiamo miego laikas.“