Medikų teigimu, tikimybė susirgti Alzheimerio liga sveikiems žmonėms tampa pastebimai mažesnė, jei pasirenkamas tinkamas gyvenimo būdas.
Pasak jų, griežta kūno svorio bei kraujo spaudimo kontrolė, reguliarūs tyrimai dėl diabeto, visiškas tabako atsisakymas, depresijos vengimas ir – svarbiausia – pastovus fizinis bei protinis aktyvumas riziką susirgti Alzheimerio liga sumažina iki minimumo.
Specialistai akcentavo, jog palaikant deramą fizinį bei protinį aktyvumą, absoliučia dauguma atvejų normalus kūno svoris, kraujo spaudimas bei atsparumas depresijai ir diabetui užtikrinami be papildomų pastangų. Dar geriau, jei – be visa kita ko – sugebama atsispirti cigaretėms.
Alzheimerio liga visame pasaulyje kamuoja beveik 34 mln. žmonių, manoma, jog per artimiausius keturiasdešimt metų šis skaičius išaugs mažiausiai tris kartus. Jungtinėje Karalystėje šia žmogaus orumą ir asmenybę žalojančia liga serga per pusę milijono žmonių, šeštadalis jų – vyresni nei aštuoniasdešimties.
Tyrimo eiga pristatyta mėnesio pradžioje Paryžiuje vykusioje Tarptautinėje Alzheimerio ligos konferencijoje, rašytinis pristatymo variantas publikuojamas mokslinio žurnalo „The Lancet“ naujausiame numeryje.
Tyrimo metu nustatyta, jog daugiau nei 50 proc. atvejų Alzheimerio liga sergantys pacientai ignoravo bent vieną iš septynių efektyvią ligos prevenciją užtikrinančių rekomendacijų. Svarbiausia problema pripažintas vyresnio amžiaus žmonių vengimas palaikyti pakankamą protinį aktyvumą.
Pristatymą rengusios Kalifornijos universiteto San Franciske profesorės Deborah Barnes ir Kristine Yaffe teigė Alzheimerio ligą retai pakertant išsilavinusius asmenis, reguliariai parūpinančius „mankštos“ savo smegenims. Visą gyvenimą palaikant pakankamą protinį aktyvumą, pasak jų, smegenys sukaupia kognityvinį rezervą, vyresniame amžiuje užtikrinantį normalų funkcionavimą net ir vykstant neurodegeneraciniams pokyčiams.
Pomirtinė analizė paliudijo, jog visą gyvenimą pakankamą protinį aktyvumą palaikiusiems asmenims nebuvo būdingi Alzheimerio ligos simptomai, nors jų smegenyse akivaizdžiai vyko tie patys degeneraciniai procesai, pastebėti tiriant silpnaprotystės kamuotus žmones. Manoma, jog protiškai aktyvūs žmonės reguliaria protine veikla išsiugdo savotišką imunitetą potencialiai neurodegeneracinių pokyčių žalai ir tokiu būdu sugeba išvengti Alzheimerio ligos.
Skaitydama pranešimą apie studiją, Švedijos Karolinsko instituto akademikė Laura Fratiglioni sakė šiuo metu nesant įrodymų, jog vienos iš septynių anksčiau minėtų rekomendacijų ignoravimas galėtų tapti Alzheimerio ligos priežastimi, bet kokiu atveju, pasak jos, tyrimais patvirtinta sveiką gyvenimo būdą esant išties reikšmingą siekiant išvengti pavojingo ir vis daugiau žmonių palaužiančio susirgimo.