Suluošinta. Taip apie migrenos poveikį JAV politikei M.Bachmann puse lūpų šnibždasi buvę jos buvę patarėjai.
Šiuo metu su rinkimų kampanija po šalį keliaujanti respublikonė negali pasigirti sveikata, nes kartą per savaitę ją užklumpa migrenos priepuoliai.
Ar dėl migrenos gali žlugti M.Bachmann viltis tapti JAV prezidente? Tokių įtarimų turi jos priešininkai, nors iš Minesotos kilusios politikės populiarumas auga kaip ant mielių.
Ar M.Bachmann galėtų imtis Baltųjų rūmų šeimininkės vaidmens, ar serganti moteris ištvers visą kadenciją? Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus JAV yra įprasta, kaip ir domėtis politikų sveikata.
Ypač tada, kai kandidatai rimtai pasiryžę rungtis dėl prezidento posto. Rinkėjai nori būti tikri, kad valstybės vadovo postą užėmęs žmogus ištvers stresą, patiriamą dirbant svarbiausią šalies darbą.
Buvę M.Bachmann bendradarbiai tikino, kad prasidėjus migrenai ji tampa tiesiog neveiksni.
„Ar ji turės fizinių jėgų ištverti didžiausius Amerikos laukiančius iššūkius? Aš atsargiai tarčiau žodį „suluošinta”, – apie migrenos priepuolių įtaką M.Bachmann kalbėjo buvęs jos darbuotojas.
Dėl priepuolių respublikonė mažiausiai triskart buvo atsidūrusi ligoninėje, nuolat konsultuojasi su gydytojais ir vartoja stiprius vaistus.
„Kalbant atvirai, kai ištinka migrena, ji negali dirbti. Tai nėra koks nors mažmožis.
Migrenos priepuoliai yra tokie stiprūs, kad ji nuolat nešiojasi ir geria įvairiausius vaistus. Jų turi pasiimti visur, kur tik eina”, – pasakojo buvęs N.Bachmann bendradarbis.
Siekianti JAV prezidento posto politikė neigė tokias kalbas. Prisipažinusi, kad iš tikrųjų kenčia nuo migrenos, moteris tikino, kad ši liga yra nesunkiai valdoma.
M.Bachmann yra viena iš maždaug 30 milijonų amerikiečių, sergančių migrena.
Ji tikino, kad galvos skausmai jai netrukdytų vadovauti šaliai, nes ši liga lengvai kontroliuojama vaistais.
Migrenos sukeliamos bėdos nėra svetimos ir vilnietei dainininkei Tajai. Saulė, raibuliuojanti jūra – šie vasaros džiaugsmai teikia mažai laimės dainininkei, nuo vaikystės sergančiai migrena.
Tajai vasara – pats darbymetis. Per savaitę – du ar trys koncertai. Parengusi klubinę programą dainininkė dažniausiai koncertuoja su šokėjų grupe Baltijos pajūryje.
Kai yra laisvo laiko, Tajos netraukia jūra. Ji vengia eiti pasivaikščioti be saulės akinių ir tablečių nuo migrenos. Moteris nežino, kada prasidės priepuolis.
Eidama paplūdimiu Taja stengiasi nežiūrėti į dūžtančias bangas, jos žvilgsnis neklaidžioja po jūros tolius. Vandens mirgėjimas gali sukelti stiprų galvos skausmą.
Taja yra jautri intensyviai šviesai.
„Sunkiausia ankstyvą pavasarį, kai saulė ypač vaiski. Visi ja džiaugiasi, o aš kuo greičiau sprunku į pavėsį”, – prisipažino vilnietė.
Šiemet balandį Taja buvo pakviesta dalyvauti vieno banko renginyje. Skubėdama į jį moteris užmiršo į rankinę įsidėti vaistų.
Atvykusi į renginį atlikėja sutriko. Jai ėmė mirgėti akyse. Supratusi, kad tai migrenos požymis, Taja susirado renginio organizatorę, užsidarė kambaryje, kad negirdėtų jokių garsų, ir šiaip taip ištvėrė, kol baigėsi renginys. Laimė, tąsyk jai nereikėjo dainuoti.
Namo ją turėjo parvežti vyras, nes vairuoti automobilį prasidėjus migrenai labai pavojinga.
Šį pavasarį Tajai pirmą kartą gyvenime migrena prasidėjo tuoj po koncerto, vos tik ji nulipo nuo scenos. Tai atsitiko Kaune vėlai vakare. Moteriai pavyko rasti mieste naktį veikiančią vaistinę ir įsigyti vaistų.
Pablogėjusi savijauta privertė ją susimąstyti. Galbūt jai kenkia scenos apšvietimas? Galbūt reikėtų rečiau dainuoti?
Iki šio pavasario dainininkė neturėjo tokių nuogąstavimų, kad migrena gali prasidėti koncertuojant. Jei taip nutiktų, ji nedvejodama nutrauktų koncertą.
Nervinė įtampa prieš lipant į sceną, tranki muzika, galingi prožektoriai, nemiga, pašėlęs gyvenimo ritmas – tokiomis sąlygomis tenka dirbti kone kiekvienam dainininkui.
Taja žino, kad šie veiksniai provokuoja migrenos priepuolius, tačiau ji niekada neišsižadėtų muzikos.
Taja susirgo migrena dar paauglystėje, sulaukusi 12 metų. Tada gydytojams nepavyko nustatyti tikrosios priepuolių priežasties.
Nors galvos skausmus kenčia dauguma giminės moterų iš motinos pusės, Taja įsitikinusi, kad ši liga susijusi su trauma, kurią ji patyrė vaikystėje baseine.
Šokdama į vandenį ji susitrenkė galvą. Kai po treniruotės su drauge važiavo namo, ji negalėjo ištarti nė žodžio.
Sulaukus 16 metų priepuoliai padažnėjo, todėl mergina pateko į ligoninę. Atlikę magnetinio rezonanso tyrimą gydytojai patvirtino, kad tai – migrena su aura, viena ryškiausių migrenos formų.
Paskyrus gydymą priepuoliai ėmė retėti. Vienintelis dalykas, kurį Taja privalo prisiminti visada, – prieš išeinant iš namų neužmiršti vaistų.
Tai, kad migrenos priepuolis – ne už kalnų, moteris supranta iš daugelio požymių.
Skirtingai nei sergantiems paprasta migrenos forma, dainininkei prieš prasidedant stipriems galvos skausmams, pykinimui ir vėmimui ima mirgėti akyse, tirpti galūnės.
„Akyse tarytum žaibuoja. Švytintys zigzagai iš pradžių pasirodo vienoje akyje, paskui pereina į kitą”, – aiškino vilnietė.
Vėliau jai sutrinka kalba, rodos, negali pasakyti, kas atsitiko. Tokia būsena trunka mažiausiai valandą.
Galiausiai prasideda galvos skausmas, gelia vieną pusę, vėliau ima pykinti, pradedama vemti.
Pajutusi šiuos negalavimus, Taja skuba gerti specialius vaistus, kuriuos nešiojasi rankinėje. Ji žino, kad prie lovos prikaustantis priepuolis po kelių valandų nurims.
Tos kelios valandos jai yra lyg amžinybė. Tuomet norisi tik ramybės ir poilsio.
Tajai nekyla noro nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus, nei valgyti. Viskas erzina – triukšmas, stipresni garsai, kvapai, ryški šviesa.
Taja stengiasi gyventi taip, lyg būtų sveika, ir nevaržyti savęs. Jai praverčia ne tik gydytojo, bet ir mitybos specialisto patarimai.
Priepuolius atitolina ir dieta
Dalius Jatužis
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas
„Migrena – viena seniausių galvos skausmo rūšių. Dar senovėje ši liga buvo aprašyta kaip pasikartojantis vienpusis stiprus galvos skausmas.
Tik nuo XX amžiaus vidurio migrena buvo pradėta rimčiau tyrinėti.
Migrena gali būti kelių rūšių, tačiau dažniausiai ši liga pasireiškia tais pačiais simptomais.
Prasidėjus priepuoliui, be galvos skausmo, žmogų gali pykinti, atsiranda šviesos ir garsų baimė, jautriai reaguojama į kvapus.
Maždaug 2–5 proc. migrenos kamuojamų žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus negalavimus, vadinamus aura, kurie gali trukti nuo kelių minučių iki valandos. Aurai būdingi regėjimo sutrikimai: akyse mirguliuoja švieselės, kartais susilieja vaizdas, susiaurėja matymo laukas.
Stiprus galvos skausmas gali varginti nuo kelių valandų iki trijų parų. Migrenos priepuolių dažnumas yra labai skirtingas.
Vienus ligonius migrena užklumpa kelis kartus per mėnesį, kitus – gerokai rečiau. Neretai priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, nuovargis, neišsimiegojimas, persimiegojimas, stresas, maisto produktai. Moterims migrenos priepuoliai gali kartotis prasidėjus mėnesinėms.
Moterys šia liga serga 3–4 kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai migrena serga darbingo amžiaus žmonės – nuo 25 iki 55 metų.
Nuo pasikartojančio galvos skausmo žmogų gali išgelbėti ne tik specialūs vaistai, bet ir dieta.
Ypač vakarais nereikėtų valgyti daug jūrų gėrybių ir žuvies, gerti apelsinų sulčių, mėgautis fermentiniu sūriu ar raudonuoju vynu.
Reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose yra cheminių medžiagų – tiramino ir histamino.
Kenčiantys nuo stiprių galvos skausmų turėtų vengti pyragų, saldumynų, marmelado. Šiuose maisto produktuose dažniausiai yra skonį gerinančių maisto papildų, konservantų, gliutamato.”