Rezultatai įvardijami kaip reikšminga pažanga taikant imunoterapiją, procesą, kai kovai su susirgimu panaudojama paties organizmo imuninė sistema.
Iki šiol vaistas išbandytas tik su kraujo vėžio kamuojamais pacientais, tačiau tikimasi, kad ateityje tie patys metodai galės būti pasitelkti ir kitokio pobūdžio vėžiniams susirgimams gydyti.
Vien Jungtinėje Karalystėje su sekinančia liga kovoja beveik milijonas britų. Nuo vėžio šioje šalyje kasmet miršta daugiau nei pusantro šimto tūkstančių žmonių,.
Metų pradžioje medikai paskelbė, kad įsisenėjusiu odos vėžiu sirgęs pacientas visiškai pasveiko praėjus dvejiems metams nuo tada, kai panaudojant alternatyvų metodą jam buvo sušvirkšti milijonai jo paties imuninių ląstelių.
Tiesa, tuomet specialistai įspėjo, kad toks gydymas gali kainuoti labai brangiai. Anksčiau minėti vaistai vertinami kaip gerokai pigesnė imunoterapijos alternatyva.
Jungtinės Karalystės Vėžinių susirgimų tyrimų centro profesorius Peteris Johnsonas teigė, kad daug žadantys preliminarūs rezultatai buvo pasiekti nauju būdu paskatinus paties organizmo imuninį atsaką.
Nors specialistas akcentavo būtinybę nuodugniai ištirti galimą naujų vaistų šalutinį poveikį, vis dėlto, pasak jo, šis gydymo būdas turi stiprų potencialą tapti svarbia ateities kovos su vėžiniais susirgimais strategijos dalimi.
Sietlo Fredo Hutchinsono vėžinių susirgimų tyrimų centro Jungtinėse Valstijose atstovas daktaras Cassianas, pasiekęs gerų rezultatų gydydamas vėžiu sergančius pacientus vienu iš alternatyvių būdų – laboratorijoje išaugintomis baltosiomis kraujo ląstelėmis, pripažino, kad naujas atradimas itin svarbus. Vis dėlto, anot jo, iš pradžių būtina įsitikinti, kad tokio gydymo rezultatai tikrai yra ilgalaikiai. „Bet kokiu atveju, rezultatus pavadinčiau labai daug žadančiais“, – sakė jis.
Vaistą JAV Merilando valstijos Betesdos mieste įsikūrusioje „Micromet“ laboratorijoje sukūrė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Vokietijos Viurcburgo universiteto akademikas daktaras Ralfas Bargou.
Proceso aprašymas publikuojamas moksliniame žurnale „Science“. Publikacijoje minima, kad vaistas yra daug žadantis dar ir todėl, jog atliekant tyrimą nustatyta, kad jo efektas tiesiogiai proporcingas dozei.
Vienas tyrimo bendraautorių daktaras Patrickas Baeuerle'as tvirtino, kad visi septyni didžiausią vaisto dozę gavę pacientai į gydymą reagavo teigiamai: du iš jų pasveiko visiškai, penkiems piktybinių metastazių sumažėjo daugiau nei 50 procentų.
Ilgiausiai atsako į gydymą laukta iš paciento, kuris gaudavo maždaug ketvirtadalį didžiausios vaisto dozės. Praėjus trylikai mėnesių nuo gydymo pradžios kraujo vėžio simptomai jam visiškai išnyko.
Tarp galimų šalutinių vaisto poveikių minima temperatūra bei šaltis, neretai lydimas sumišimo ir drebulio. Tiesa, akcentuojama, kad visi šie simptomai ligoniams, kurie vartojo šį vaistą, pranyko netrukus po to, kai gydymas buvo baigtas.
Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais bandoma nustatyti, ar vaistas veiksmingas kitomis kraujo vėžio formomis sergantiems pacientams. Netrukus ketinama pradėti tyrimus, nustatysiančius panašaus pobūdžio vaistų efektyvumą kovojant su plaučių, prostatos, krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu.