Beveik visi respondentai galvoja, kad gydytojas neturi teisės iš paciento ir jo artimųjų atimti viltį išgyti, kadangi tai iš tikrųjų gali įvykti.
Atlikdami tyrimą mokslininkai apklausė tūkstantį paprastų žmonių ir 774 specialistus – gydytojus, slaugytojus ir kitus medicinos darbuotojus. Amerikiečių mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai buvo išspausdinti leidinyje „Journal of Experimental Social Psychology“.
Gydytojai negali nusisukti net ir nuo nepagydomų ligonių
Anot tyrėjų, dažniausiai moraliai nepasiruošę galimai mirčiai būna nenumatytų aplinkybių aukos, pavyzdžiui, žmonės, patekę į eismo įvykius ar užpulti ir sužaloti nusikaltėlių. Skirtingai nei pacientai, kenčiantys dėl ilgos ligos ir iš dalies susitaikę su neišvengiama tragiška pabaiga, pirmieji iki galo tikisi stebuklo išsikapstyti iš mirties nagų.
Net 70 proc. apklausos dalyvių mano, kad tiek pacientai, tiek jų giminaičiai turi teisę reikalauti iš mediko tęsti gydymą, nors tai būtų ir beprasmiška.
„Aš dažnai sutinku žmonių, galvojančių, kad juos arba tuos, kuriuos jie myli, nuo mirties gelbsti Dievas, – sakė vienas iš apklausos rengėjų, chirurgijos profesorius Jacobsas Lenhwortas. – Visi jie nori, kad medikai jiems padėtų, o tu negali pasakyti ligoniui, kad visa tai – beprasmiška. Turi gerbti jų norą ir jausmus, nepaisant akivaizdžių įrodymų: rentgeno nuotraukų, kraujo tyrimų ir t.t., kad ligonis nepagydomas.“
Plinta iracionalumo epidemija
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad pasveikti paprastai tikisi 30–40 proc. chroniškomis ligomis sergančių ligonių ir 60 proc. tų ligonių, kuriuos liga užklupo netikėtai.
Anot tyrėjų, pastaraisiais metais tarp žmonių plinta vadinamoji iracionalumo epidemija, taip pat vis dažniau tikimasi, kad pasveikti pavyks tiesiog stebuklingai.
„Tai susiję su šiuolaikinio gyvenimo būdu, daugybės nepaaiškinamų reiškinių atsiradimu. Krizės, netikėti pakilimai, pokyčiai socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime neretai priveda prie to, kad žmogus nesigilina į priežastis, o net ir iš palyginti paprastos situacijos ieško iracionalios išeities“, – rašoma „Journal of Experimental Social Psychology“.
Pasveiksta ir placebo piliules vartojantys onkologiniai ligoniai
Anot mokslininkų, nors gydytojai turi remtis racionalia logika, jie negali paneigti kai kurių atvejų, kai iš ligos niekaip išsikapstyti negalėjęs ligonis ima ir nepaaiškinamai pasveiksta. Pavyzdžiui, kai beviltiškam ligoniui suveikia placebo efektas, t.y. kai jam vietoj tablečių duotas tokios pat išvaizdos ledinukas padaro neįtikėtiną poveikį ir ligonis pasveiksta.
Tyrėjai išsiaiškino, kad vartodami placebo piliules pasveiksta 30–40 proc. žmonių. Tarp jų – net ir rimtai onkologijos ligomis sergantys ligoniai. Kartais tokie atvejai logiškai paaiškinami, o kartais – ne.
Perspektyva – dirbtiniai stimuliatoriai
Mokslininkų manymu, žmogui stipriai tikint, kad jis pasveiks, suveikia vidinis fiziologinių procesų mechanizmas, kuris ir padeda įveikti nepagydomą ligą.
Neseniai mokslininkai atrado defensinus – audinių ir kraujo ląstelių perdirbamas molekules, kurios gali „išjungti“ skausmo pojūtį ir sunaikinti tas vėžines ląsteles, kurių neįveikia šiuolaikiniai gydymo metodai.
Mokslininkai tvirtina, kad tyrimai šioje sferoje – itin perspektyvūs. Kai bus atrasti apsaugos mechanizmai ir tikėjimu paremto išgijimo metodai, bus galima kurti ir dirbtinius stimuliatorius.
Stebuklingas išgijimas neretai priklauso nuo nustatytos diagnozės tikslumo
Kai kurių ekspertų manymu, nepaaiškinamo pasveikimo paslaptis ir tikėjimo jėga iš dalies slypi ir netobulo šiuolaikinės medicinos gydymo metoduose.
„Jei per daug sutirštinamos spalvos nustatant ligonio būklę arba apskritai diagnozė būna neteisinga, tai tada dažniausiai ligonis ir pasveiksta stebuklingai“, – rašoma „Journal of Experimental Social Psychology“.
Anot mokslininkų, kadangi medicinos technologijos, tarp jų ir diagnostika kasmet tobulėja, stebuklingų pasveikimų skaičius ilgainiui mažės. Nepaisant to, negalima paneigti, kad tikėjimas ir viltis iš tikrųjų daro pozityvų poveikį pacientui įveikiant ligą.