Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistė susitaikė su tuo, kad pasikartojantys dešinės pėdos skausmai visą likusį gyvenimą jai primins šiurpią avariją.
2010 metų sausio 29-ąją J.Leitaitės vairuojamas automobilis buvo sumėtytas slidžiame kelyje Vilnius–Druskininkai netoli Pirčiupių.
Moteris trenkėsi į priešpriešiais artėjantį vilkiką.
Iš dainininkės automobilio „Subaru Forester” liko metalo laužo krūva, o ji pati tik dėl laimingo atsitiktinumo liko gyva. J.Leitaitė patyrė sunkių traumų – lūžo šeši šonkauliai ir trys dešinės pėdos kaulai.
Po šiurpios avarijos solistė iškentė kelias pėdos operacijas, pastarąją – šių metų balandį.
„Lūžusi koja buvo trumpesnė ir šlubavau. Į sceną eidavau su ramentais, o dainuodavau sėdėdama.
Tik prieš pusantro mėnesio ramentus padėjau į šalį. Norėčiau, kad jų namie iš viso neliktų.
Tačiau nežinau, ar jų dar neprireiks. Juk ir liaudies išmintis moko: neišsižadėk ubago terbos, lazdos ir turmos”, – liūdnai šmaikštavo Nacionalinės filharmonijos solistė.
Dešinė koja J.Leitaitei – tarsi barometras. Prieš orų permainas koją pradeda mausti.
Gydydamasi traumą dainininkė išmėgino ir tradicinius, ir netradicinius metodus. Nors išėjo reabilitacijos kursą, mankštinosi, koja buvo masažuojama, skausmai vis dar persekioja.
Moteris žino, kad būtina tęsti mankštą, kartoti masažo seansus, bet tam reikia ir laiko, ir valios.
Dabar J.Leitaitė nemažai jėgų skiria koncertams – ši veikla ją ir gydo.
Po koncertų gerbėjai moteriai ne tik įteikia gėlių, bet ir dovanoja amuletus, saugančius nuo piktos akies ir ligų, duoda liaudies patarimų, kaip greičiau išsigydyti traumuotą koją.
Viena klausytoja J.Leitaitei atnešė džiovintų žolelių, kurių kompresas malšina kojos skausmus.
„Tačiau žinomas traumatologas man pasakė, kad kojos trynimai liaudiškais vaistais – tas pats, kas numirėliui statyti taures ant kūno”, – apie profesionalų požiūrį užsiminė atlikėja.
Kita nepažįstama moteris dainininkei patarė vartoti natūralių kalcio papildų – valgyti naminių vištų kiaušinių lukštų, sutrintų su medumi.
„Kad pasveikčiau, reikia laiko ir ramybės. Svarbiausia – geros emocijos. Jeigu nuolat galvočiau, kad skausmas neišnyks, taip liūdnai ir baigčiau gyvenimą.
Po avarijos likimas man atsiuntė daug gero linkinčių žmonių, kurie bažnyčiose meldžiasi už mano sveikatą ar pataria, kur ieškoti pagalbos”, – tvirtino pašnekovė.
Neseniai J.Leitaitė klausėsi gydytojos, liaudies medicinos atstovės Filomenos Taunytės paskaitų.
Solistė net išmėgino šios gydytojos propaguojamą gydymą dėlėmis. Jos buvo dedamos ant skaudamos kojos.
„Gydytis traumą – ilgas procesas, o gal iki galo ir neįveikiamas”, – svarstė klasikos atlikėja, dėl skaudamos kojos atsisakiusi aukštakulnių.