Vengiantys didaktikos, stereotipų ir iš anksto primestų normų Angela ir Victoras jogų pasaulyje lankomi savotiškais atsiskyrėliais. Tačiau labai garsiais ir vertinamais atsiskyrėliais.
Įžymusis gidas „Lonely Planet“ jųdviejų jogos centrą Graikijos Lesbo saloje priskyrė prie 10 geriausių planetos vietų užsiimti joga. Nieko keista, kad paskui juos po pasaulį keliauja būriai sekėjų. Praėjusį mėnesį jogos pratybas jie vedė ir Lietuvoje.
Paaugliai pavydėtų kūno lankstumo
Jeigu ne gilios raukšlės veide, vargiai patikėtum, kad šiai moteriai 73-eji. Žili Angelos plaukai supinti į valiūkiškas kasas, o savo liekna figūra ji primena aštuoniolikmetę. Pavydėtų ir jos – jei pamatytų, ką ši moteris sugeba ant jogos kilimėlio.
Stebint Angelą šmėkšteli mintis, kad įmanoma paneigti gravitacijos dėsnius, o kūnas gali būti nepavaldus laiko tėkmei.
Ši britė, kaip ir kur kas jauniau nei 71-erių atrodantis jos gyvenimo žmogus olandas Victoras, savo vedamose jogos pamokose moko kai ko kito, nei galbūt skaitėte šios srities vadovėliuose ar žurnaluose.
Dauguma jogos meistrų praktikuoja pozas, kuriose tarsi sustingsti. Daugiau nei keturis dešimtmečius joga užsiimančių Angelos ir Victoro metodas – nuolatinis kūno judėjimas.
Kažkas moko, kad praktikuojant jogą reikia būti budistu, vegetaru ir abstinentu. Angela ir Victoras tiki, kad kiekvienas turi susigyventi su savo vidiniu „aš“, ir kad tik tavo kūnas žino, kas jam geriausia.
Suartino skaudi patirtis
Joga juos ir suvedė. Kai 1971-iaisiais sutiko Angelą, Victoras buvo vedęs ir turėjo penkis vaikus. “Iš karto įsimylėjau Angelą, tačiau niekam to nesakiau, nes buvau vedęs“, - neslepia jis. „Praėjo dešimt metų ir negalėjau daugiau kentėti – paslaptis išaiškėjo“.
Victorą ir Angelą suartino ne tik panašus požiūris į jogą, bet ir panaši itin rimtų sveikatos bėdų patirtis.
„Jeigu ne mūsų ligos, mes nebūtume jogos mokytojai“, - nė nelepia Angela pradėdama pasakoti, kaip jogos dėka jiedu, galima sakyti, ištrūko iš mirties gniaužtų.
„Vaikystėje teko kęsti baisią organizmo infekciją – mano kraujo apytaka sutriko iki tiek, kad juoduodavo pirštai. Tuo laiku gydytojai manė, kad problemą išspręs, jeigu mane išpjaustys. Galima, sakyti, jie du kartus mane perpjovė perpus – vienąkart per pilvą, kitąkart – per kaklą ir nukirto kai kuriuos mano nervus. Tai buvo išties beprotiška operacija, dabar tokia laikoma nusikaltimu“, - pasakoja moteris.
Ši baisi operacija paliko Angelą be galimybės prakaituoti ir susilaukti vaikų.
„Be to, po tos operacijos nuolat jaučiau, kad mano organizme netinkamai kaupiasi energija ir man reikėjo rasti būdą, kaip ją panaudoti. Taip aš tapau joge“, - prisiminė ji.
Kai prieš daugiau nei tris dešimtmečius Victorą Indijoje ištiko nugaros, balso ir net skrandžio paralyžius, jis jau nebuvo naujokas jogoje. Tačiau nepakankamai patyręs, kad praktikuodamas jogą vadovautųsi savo galva.
„Paralyžius mane ištiko dėl mano tuomečio jogos mokytojo kaltės. Jis norėjo, kad aš tobulėčiau darydamas dalykus, kurie nebuvo man tinkami“, - pasakoja Victoras, kurio antroji aistra – tapymas.
Prireikė maždaug pusmečio, kad vyras vėl galėtų jausti savo kūną ir pradėtų mankštintis.
Atsikratę stereotipų tapo atsiskyrėliais
Pakilę iš sunkių ligų patalo Angela ir Victoras palaipsniui tapo savotiškais atsiskyrėliais, spjaunančiais į jogų elito nustatytas taisykles ir raginančiais įsiklausyti tik į save.
Jiems nebuvo svarbu priklausyti jogų organizacijoms, nors tai garantavo finansinį saugumą bei kvietimus į renginius su raudonu kilimu.
Savotiškais atsiskyrėliais juos pavertė kitiems jogos meistrams svetimas požiūris į savo kūną ir jogos metodus.
„Paprastai manoma ir sakoma, kad užsiimdamas joga niekuomet nesi tobulas, tik nuolat to sieki eidamas tam tikru keliu. O aš norėjau susigyventi su savimi“, - savo filosofiją aiškina Victoras.
„Yra daugybė būdu užsiimti joga ir labiau susigyventi su savo vidiniu „aš“, o ne su kažkieno kito primestomis idėjomis“, - priduria Angela.
Neapsieita ir be draudimų. „Būdavo taip, kad jei atėjai į mūsų klasę, jau nebegalėjai vykti semtis jogos žinių į Indiją...“ - paaiškino Angela kitų jogų požiūrį į jos ir Victoro mokymą.
„Mūsų požiūris – neprimesti jokio požiūrio, o rinktis, kas priimtina būtent tau. Šalin draudimus. Tavo kūnas pats pasako, kas tau tinka, o kas ne“, - paaiškina Angela.
Jiedu su Victoru – vegetarai, tačiau tikina niekada neskatinę savo mokinių atsisakyti mėsos. Kaip ir alkoholio.
„Prisimenu, kaip Vankuveryje nuėjau į barą ir užsisakiau alaus – aplinkiniams buvo šokas, - stereotipus, esą tikri jogai negeria alkoholio, laužo Angela. - Kartais pašėlsti, po to reikia kelių dienų atsigauti. Bet tai nieko bloga“.
Glumina šykštūs turtuoliai
Kokie žmonės lanko Angelos ir Victoro užsiėmimus? Nuo namų šeimininkių iki kompanijų vadovų.
Pastarieji, kaip pastebi Victoras, jogos pamokose neretai iš naujo įvertina, ko siekia savo gyvenime ir pasuka kitu, nei ėjo, keliu.
Tačiau pasaulinio garso jogai kaipmat išsklaido įtarimą, kad jų pamokas gali sau leisti tik turtuoliai.
Angela ypač gerai prisimena vienos namų šeimininkės istoriją. „Mano kursuose ji visuomet kvepėjo kepta žuvimi, tad buvo akivaizdu, kad ji nebuvo iš privilegijuotųjų. Bet ji buvo nuostabi. Labai nustebau, kai po vienų Kalėdų atostogų ji nebepasirodė mano klasėje. Vis svarsčiau, kas jai atsitiko. Kai po Velykų ji vėl pasirodė, paklausiau: „Maple, kur tu buvai? Jaudinausi dėl tavęs“. O ji atsakė: „Vyras man nusprendė nebeduoti pinigų jogos pamokoms, todėl nusprendžiau vėl pradėti dirbi“.
Netekau žado ir pasakiau: „Jeigu tik būtum man pasakiusi, kad tau trūksta pinigų, būtum galėjusi lankyti jogos pamokas nemokamai“. Tačiau ji primygtinai tvirtino, kad visuomet už viską susimoka“.
Kitaip nei kita Angelos mokinė, pakvietusi ją vesti pamokas į Jungtines Amerikos Valstijas. „Kursus organizavusi moteris gyveno pasaulinio garso architekto Franko Lloydo Wrighto projektuotame name, turėjo du sportinius automobilius.
Po intensyvių savaitės trukmės kursų ji man įteikė čekį. Kai į jį pažiūrėjau, nuščiuvau ir pasakiau jai: „Už tiek net negaliu nusipirkti bilieto į Čikagą, kurioje suplanuoti kiti mano kursai“. O ji tik pažiūrėjo į mane ir atsakė: „Nesijaudink, mieloji, kol baigsi savo paskaitų turą, tikrai padengsi savo išlaidas“, - šykščią turtuolę dabar su ironija mini Angela.