Žvaigždžių geros savijautos receptas – bėgiojimas gryname ore

Bėgimas teikia neabejotiną naudą organizmui - visi audiniai prisisotina deguonies. Daug kas nebėgioja teisindamiesi tuo, kad trinasi kelių, klubo ir čiurnos sąnariai. Tačiau jei sąnario kremzlės pusiausvyra nesutrikusi, sportavimas žalos jiems nedaro. Tad pasisemiam patirties iš garsių Lietuvos žmonių ir ... bėgte į lauką!

Aktorius Rolandas Kazlas mankštinasi beveik kasdien. Kažkada pradėjo bėgioti vos po 8 minutes. Dabar įveikia didelius nuotolius - bėga valandą ar pusantros. Per savaitę sukaria apie 100 kilometrų, jei ruošiasi maratonui. Jei ne, šiek tiek atleidžia vadžias.

Kam jam visa tai? „Energijos kur kas daugiau, mintys geresnės ateina, - sako Rolandas. - Kartais išbėgdamas į trasą nežinai atsakymo į kankinantį klausimą, o treniruotės pabaigoje, žiūrėk - ir ateina“.

Aktorius nelabai mėgsta sporto klubų, ten jį nugena nebent didesnis nei 20 laipsnių šaltis.

Tinginiui nepasiduoda, sako sunkiausia apsivilkti sportinę aprangą, o paskui jau giria save mintyse, kad sugebėjo išbėgti į lauką.

Tad kam tuomet dar dalyvauti maratonuose - bėgti net 42 kilometrus?!„Sveika save pakankinti. Kančia apvalo. Jei jautiesi visagalis, varžybose pamatai, koks esi iš tikrųjų. Bėgant maratoną būna visokių momentų, kartais kipšas šnibžda pasiduoti, bet žmoguje yra didesnių galių“, - dalijasi patirtimi Rolandas.

Žodžiu, kaip juokauja aktorius, kiek jis išbandė žalingų įpročių, bėgimas - pats sveikiausias.

Pabėgioti – kol dukra miega Kai šalia namų miškas, dainininkė Aistė Pilvelytė nesupranta, kam važiuoti į sporto klubą ir dar pinigus mokėti. Beveik kasdien, išskyrus savaitgalį, moteris nubėga apie 3-5 kilometrus.

Po to daro specialius pratimus. „Taip kur kas geriau jaučiuosi. Oda atsigauna. Į sceną išeinu pasitempusi - mes, artistai, būtinai turime sportuoti“, - įsitikinusi Aistė.

Argi jai netingu darganotą dieną išsiruošti iš jaukių namų į mišką?„Tingu, bet žinau, kad reikia. Pasportavusi save giriu, kokia šaunuolė!“ - pasakoja Aistė.

Kai aplinkiniai skundžiasi, kad sportui neturi laiko, ji tyliai sau galvoja, kad svarbiausia turėti noro. Kai dukrytė Ugnė buvo visai mažutė ir nebūdavo, kam jos palikti, net tada Aistė ištaikydavo momentą pabėgioti. „Būdavo, užmigdau vaikutį, žinau, kad pirmąsias keliolika minučių tikrai kietai miegos - ir į sportbačius“, - prisimena dainininkė. Ji mėgaudavosi ir tomis penkiolika minučių, per kurias galėdavo pabėgioti.

Visgi kai kada ir ji užsuka į sporto salę. Bet labiausiai ją ten vilioja baseinas ir pirtys.

Neprisiruošiančioms bėgioti moterims ji patartų bent jau intensyviai pasivaikščioti. „Tai pats geriausias būdas sudeginti riebalus“, - įsitikinusi Aistė, pati po gimdymo atsikračiusi daugiau nei 20 kilogramų.

Pabėgiojus darbingumas išauga pusantro karto Kažkada nemėgęs kroso, šiandien ekonomistas bei Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius su malonumu bėgioja parke. „Tai greičiausias būdas atsigauti, papildyti savo energijos rezervus“, - tikina jis.

Taip, visi skundžiasi, kad neturi laiko. Rūpesčių pakanka ir G.Vagnoriui. „Bet sugaištas bėgimui laikas atsiperka su kaupu: darbingumas išauga pusantro karto“, - vos ne matematiškai paskaičiavęs yra vyras.

Tik štai reguliariai maitintis dar neišeina - dažniausiai vakarieniauti tenka prieš miegą.

Politikas įsitikinęs, kad vaikų darželiuose ir mokyklose reikėtų skirti dar daugiau dėmesio fiziniam lavinimui. Viešnagės Japonijoje metu jį sužavėjo tradicija vidury darbo dienos biuruose skirti šiek tiek laiko mankštai.

Bėgiojimą derina su muzikos klausymu

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė, grožio konkurso „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja Gabrielė Martirosianaitė sportinius batelius apsiauna tris ar keturis kartus per savaitę ir bėgte pasileidžia Vingio parko takeliais.

Gražuolę bėgti įkvepia ne tik saulėtos pavasario dienos, bet ir grotuve skambanti jos draugės dainininkės Justės Arlauskaitės Jazzu - dainos. Gabrielė įprato bėgioti klausydamasi smagios muzikos.

Ji pati sau nekelia aukštų reikalavimų įveikti ilgą distanciją bėga tiek, kiek nori.„Bėgiojant nereikia didelės fizinės ištvermės pasirenku tempą pagal savo galimybes. Neužsibrėžiu tikslaus laiko, kiek turėčiau bėgioti. Nesiruošiu maratonui, todėl šis pomėgis man tapo maloniu laisvalaikio leidimu“, tvirtino G.Martirosianaitė.

Kone ištisus metus kojas miklinanti gražuolė įsitikino, kad bėgiojimas vienas grožio receptų. Šis pomėgis merginai padeda palaikyti ne tik gerą sveikatą, bet ir išsaugoti dailią figūrą. Bėgiodama G.Martirosianaitė sustiprino savo imunitetą senokai nėra sirgusi gripu, peršalimo ligomis. Ji taip pat pastebėjo, kad sustiprėjo kojų raumenys, šiek tiek sumažėjo kūno svoris.

Bėgiodama gryname ore gražuolė vilki sportinius marškinėlius ir kelnes. Jei orai vėsūs, apsivelka džemperį. Tačiau ji vengia sportuoti per lietų baimindamasi peršlapti drabužius, apavą ir peršalti. Tuomet pomėgis neteiktų didžiulio malonumo. Kas G.Martirosianaitę užkrėtė bėgiojimo virusu? Prieš dvejus metus bėgioti paskatino pora metų jaunesnė sesuo Greta. Ji žaidžia krepšinį, todėl per treniruotes įprato bėgti krosą.„Pirmaisiais kartais sesuo mane versdavo bėgioti pažadindavo anksti rytą kviesdama palaikyti draugiją. Už tą pavyzdį jai dabar esu dėkinga“, šypsodamasi patikino G.Martirosianaitė.

Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius G.Kėvišas nepraranda vilties kada nors įkalbėti savo žmoną pianistę Rūtą laisvalaikiu bėgti kartu.

Kol kas tik sūnus Martynas retsykiais tėvui palaiko draugiją bėgiojant, pavyzdžiui, per atostogas užsienyje.

Vilniečio G.Kėvišo šeima, per atostogas rinkdamasi viešbučius, atsižvelgia ne į vertinimą žvaigždutėmis, o į tai, ar prie jų yra bėgimo takas.

G.Kėvišas niekuomet neužsuks į viešbutyje įrengtą sporto salę, nes bėgioti gryname ore nepalyginti didesnis malonumas nei uždaroje patalpoje bėgimo taku.„Lėkti bėgimo taku didelių pastangų nereikia, nes po kojomis juda takelis“, svarstė G.Kėvišas, Vilniuje dažniausiai bėgiojantis Nemenčinės mišku, kurio takai būna ir akmenuoti, ir apsamanoję.

Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas dėl didelio užimtumo negali kasdien skirti laiko savo pomėgiui, tad sportinius batelius apsiauna vidutiniškai dešimt kartų per mėnesį.

Per vieną sykį G.Kėvišas įveikia apie dešimt kilometrų per mėnesį susidaro 100 kilometrų!

Ar daug porų batų G.Kėvišas sunešiojo per aštuonerius bėgiojimo metus? Nustebsite išgirdę jo atsakymą: vos dvi.„Esu taupus“, kvatojo apie bėgioti skirtą apavą paklaustas G.Kėvišas.

Bėgikas negaili pinigų sportiniams batams jie yra kokybiški ir ilgai avimi.„Dėl avalynės man patarė vienas bėgimo ekspertas. Pasikliovęs jo nuomone, kad reikėtų įsigyti specialius bėgimo batelius, nenusivyliau.

Tie batai gerina ne tik bėgimo kokybę, bet ir gerą sveikatą. Tinkami batai bėgant nežaloja nei sąnarių, nei stuburo“, patirtimi dalijosi G.Kėvišas.

Operos ir baleto teatro vadovas pradedantiesiems bėgikams patarė būtent daugiau dėmesio skirti ne aprangai, o tinkamai bėgiojimo avalynei.„Batams pinigų nereikėtų gailėti, jeigu nenori kenkti savo sveikatai. Bėgimo batai man niekuomet nenuspaudžia kojų, nes perku vienu dydžiu didesnius nei kasdien nešioju.

Avalynės daug nesudėviu, nes batus naudoju pagal paskirtį, pavyzdžiui, žiemą bėgioju tik avėdamas žieminius batus su spygliais“, sakė pašnekovas.

Bėgimo naudą G.Kėvišas pajuto iškart vos prisivertęs pabėgioti vakarais po darbo. Neretai jis žvelgdavo į bėgantį žmogų ir savęs klausdavo, kodėl pats nebėga.„Iš pradžių bėgimas buvo valios išbandymas, o paskui tapo gyvenimo būdu, nes pajutau šio pomėgio žavesį ir naudą. Bėgimas pakelia organizmo tonusą, išsklaido stresą, kurio neišvengiamai pasitaiko“, - įsitikino G.Kėvišas.