Ne, ne pasaulio kontekste, kur būtų bepigu pralenkti skurstančias Afrikos ar Azijos valstybes. Pagrindiniai sveikatos priežiūros rodikliai – kūdikių mirtingumo, gyvenimo trukmės ir gimstamumo - yra geri ir Europos Sąjungos kontekste.
O ir sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų pasirinkimas kalba pats už save. Žinoma, tų, kurie gali pasirinkti – gydytis užsienyje ar Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje būtų gydoma taip jau blogai, kažin ar besidžiaugiantys pasprukę iš šios ašarų pakalnės emigrantai, bent trumpam parvykę į Lietuvą, skubėtų tikrinti ir taisyti sveikatos.
Taisytis dantų – į Lietuvą
Pasak AB „Dantis“ gydytojos odontologės ir chirurgės Ritos Steponavičiūtės, labai daug užsienio lietuvių dantis taisosi Lietuvoje. Netgi skraido pirmyn ir atgal vien tam, kad susitvarkytų dantis. Didžiausias pacientų iš užsienio antplūdis būna vasaros pabaigoje ir žiemą apie Kalėdas. „Parskrenda atostogų ir tiesiu taikymu – taisyti dantų“, - sako R.Steponavičiūtė.
Šiuo metu dėl ekonominės krizės vietiniai Lietuvos gyventojai pradėjo mažiau implantuotis dantis, o iš užsienio labai dažnai atvyksta „susisukti varžtų“.
Gydytoja mano, kad užsienio lietuviams taisyti sveikatą gimtojoje šalyje patinka dėl keleto priežasčių. Visų pirma – dėl kainos. „Kiek pas mus litais, tiek pas juos eurais ir dar brangiau“, - teigia odontologė. Tačiau pasirinkimą lemia ne vien kaina. Lietuvoje pacientams būna lengviau paaiškinti, kuo skundžiasi ir ko nori iš gydytojo, nes neriboja kalbos barjerai.
Ne paskutinėje vietoje – Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose suteikiamų paslaugų kokybė. „Vidutinis lietuviškas odontologijos kabinetas yra tokio lygio, kaip elitinis užsienio kabinetas“, - tvirtina gydytoja. Pasak jos, Vakarų šalyse odontologų paslaugas dažnai teikia indai, pakistaniečiai, o jų darbu ten visiškai nepasitikima.
R.Steponavičiūtei ne kartą yra tekę taisyti savo užsienio kolegų darbo broką. „Vienai Anglijoje dirbančiai merginai rovė dantį tris kartus, bet neišrovė. Vieną kartą nepavykus, paskyrė ateiti po trijų savaičių. Kai nepavyko ir tada, paskyrė atvykti į specializuotą kliniką, bet neišrovė ir ten. Mergina neapsikentusi atvažiavo į Lietuvą ir išsirovė“, - pasakoja R.Steponavičiūtė.
Nėščiosios nori Lietuvos medikų nuomonės
Užsienyje gyvenančios besilaukiančios lietuvės, grįžusios į Lietuvą aplankyti artimųjų, būtinai nori apsilankyti ir pas Lietuvos ginekologus. Pastarųjų nuomonę jos vertina labiau, nei jų užsienio kolegų. Tėvynėje lietuvės jaučiasi geriau išklausomos ir pačios geriau supranta, ką sako medikai.
„Jeigu tiktai turi progą grįžti į Lietuvą, jos registruojasi vienkartinei konsultacijai, kad jas gerai apžiūrėtų Lietuvos gydytojai. Visos sako, kad išvažiuoja ramios – jeigu Lietuvos medikai nustato, kad nėštumas normalus, vadinasi, taip ir yra“, - sako Vilniaus gimdymo namų direktorė, akušerė ginekologė dr. Kornelija Mačiulienė.
Pasak K.Mačiulienės, užsienio šalyse nėščiąsias dažniausiai prižiūri šeimos gydytojai. „Tie šeimos gydytojai, panašu, neturi pakankamai žinių nėštumo priežiūros klausimais, dėl to moterys nerimauja ir atvažiuoja konsultuotis pas mus“, - sako VGN direktorė.
Jeigu Lietuvos ginekologai pasako, kad nėštumas normalus, dažniausiai nusiraminusios moterys ryžtasi gimdyti užsienyje, savo gyvenamoje šalyje. Tačiau jeigu numatomos kokios nors komplikacijos – teikia pirmenybę gimtajai šaliai. „Ir šiandien turėjau atvejį – nėščioji, kuri dirba Vokietijoje ir turi puikų draudimą, sakė dar pagalvosianti, kur gimdyti. Nors nėštumas normalus, moteris sako bijanti gimdyti Vokietijoje“, - pasakoja K.Mačiulienė.
Viena pacientė, pirmąjį kartą gimdžiusi Suomijoje, antrą kartą nusprendė rinktis Lietuvą. Bendraujant telefonu, suomių medikai ją ragino neskubėti, nors sąrėmiai jau buvo prasidėję, o iki gimdymo namų - 70 km. Važiuojant gimdyti, automobilis partrenkė elnią. „Priėmimo kambaryje moteris skundėsi, kad jai labai skauda, o jie tik paklausė, kaip elnio sveikata“, - sako gydytoja.
Gražios palatos ir daug maisto užsienio ligoninėse lietuvių pradeda taip nebežavėti, kai kalba pasisuka apie sveikatą. Vakarų Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, į ankstyvąjį nėštumą iki 12 savaičių žiūrima natūralistiškai. Jeigu kraujuoja – vadinasi, taip turi būti. Organizmas atsikrato vaisiaus, kuris greičiausiai būtų nesveikas. Tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi padėti ir tokiais atvejais, daromos net ir labai ankstyvos echoskopijos, žiūrima, ar gyvas vaisius, ieškoma priežasties.
„Komplikacijų pasitaiko visame pasaulyje. Bet užsienyje į tai žiūrima paprasčiau: „Ponia, tokių komplikacijų būna. Jų procentas toks ir toks, ir jums taip atsitiko.“ O pas mus, kai įvyksta komplikacija, gydytojai pasijunta kalti“, - sako VGN direktorė.
Neišgydė antibiotikai – išgydė klizma
Iš užsienio trumpam parvažiavusios moterys skuba pasitikrinti pas ginekologus tiek profilaktiškai, tiek dėl konkrečių problemų – užsienio šeimos gydytojai nesišvaisto siuntimais pas šios srities specialistus. Dažniausiai užsienio lietuvės kreipiasi į privačius kabinetus, bet K.Mačiulienė prisimena anekdotinį atvejį, su kuriuo teko susidurti pačiai.
„Turėjau pacientę, kurią Londone labai ilgai gydė nuo uždegimo. Ji atvažiavo, pragulėjusi ligoninėje 14 dienų, gavusi septynis skirtingus antibiotikus, kurie nepadėjo. Aš paklausiau, kada ji paskutinį kartą tuštinosi. Pasirodo, beveik prieš du mėnesius. Valgė picas, vandens negėrė, ir taip nutiko. Londono medikai, čiupinėdami išpūstą moters pilvą, nustatė didžiules uždegimines cistas ir tumorus. O mes pastatėme jai klizmą, ir pacientė laiminga išskrido į Londoną“, - pasakoja gydytoja.
Paklausta, kodėl Anglijos gydytojams nesakė, kad beveik du mėnesius nesituštino, lietuvė gydytojai paaiškino, kad niekas jos to neklausė.
Gydosi ir užsieniečiai
Lietuvoje gydosi ne tik jos piliečiais tebesantys užsienio lietuviai, bet ir užsienio piliečiai. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, pernai užsieniečiams Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose buvo suteikta paslaugų daugiau kaip už pusantro milijono litų. Lietuva užsieniečiams patraukli dėl keleto priežasčių. „Aukštas medicininių paslaugų technologijų lygis, aukšta paslaugų kokybė, pačių paslaugų saugumas, pakankamai aukšta mūsų medikų kvalifikacija. Ne paskutinėje vietoje – ir šalies kultūrinis patrauklumas bei gana palanki pacientams teisinė aplinka. Pacientų teisių srityje mes esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje“, - sako N.Ribokienė.
Medicinos sritys, kuriomis Lietuva labiausiai didžiuojasi – kardiologija, kardiochirurgija, transplantacija, plastinė chirurgija, sąnarių protezavimas, akių chirurgija. „Ir odontologinės paslaugos labai aukštai vertinamos - vien dėl kokybės ir kainos santykio“, - teigia viceministrė. Visos šios sritys sulaukia didelio pacientų iš užsienio dėmesio.
„Nemažai užsieniečių naudojasi ir mūsų sveikatinimo bei medicininės reabilitacijos paslaugomis. Turime 2009 m. statistiką. Šiomis paslaugomis pasinaudojo 20,3 tūkst. užsienio turistų, - sako N.Ribokienė. - Populiariausios - odontologių paslaugos, plastinė rekonstrukcinė, kosmetinė chirurgija, sąnarių protezavimas, akių chirurgija, transplantacijos operacijos, širdies operacijos. Palyginti populiarūs ir bendrieji sveikatos tyrimai.“
Tik nedidelę užsieniečiams suteiktų medicinos paslaugų dalį sudaro būtinoji pagalba – apie ketvirtadalį.
Kūdikių mirtingumas mažesnis už ES vidurkį
Pasak N.Ribokienės, pastaraisiais metais pagerėjo vieni iš pagrindinių sveikatos priežiūros lygio rodiklių: „Visų pirma, pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Labai neblogi yra kūdikių mirtingumo rodikliai ir gimstamumo rodikliai. 2007 m. Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 70,9 m., o 2010 m. pasiekė 73,6 m.“ Tiesa, vidutinė gyvenimo trukmė Vakarų šalyse ilgesnė, bet tai priklauso ne vien nuo sveikatos priežiūros sistemos, bet ir nuo šalies ekonominės ir socialinės situacijos.
Kūdikių mirtingumo rodiklis – daugiausia priklausantis būtent nuo sveikatos priežiūros rodiklis. Jis apskaičiuojamas, kiek mirčių atvejų tenka tūkstančiui gimusių vaikų. „2000 m. mūsų rodiklis buvo 8,5, o pernai – 4,27 atvejo. Tuo tarpu ES vidurkis yra 4,35 atvejo. Mes ne tik pasivijome, bet ir aplenkėme ES vidurkį“, - sako viceministrė.
N.Ribokienė mano, kad prie tokio puikaus rezultato prisidėjo ir šveicarų lėšos, už kurias buvo įsigyta įrangos naujagimių ir nėščiųjų priežiūrai pagerinti. „Bet be abejonės, vien tik įranga ir renovacija be teisingo specialistų požiūrio ir aukštos paslaugų kokybės tokio rezultato neduotų“, - sako ji.
Viceministrė pasidžiaugė, kad ir gimstamumas jau pradeda pralenkti ES vidurkį. 2010 m. tūkstančiui gyventojų teko 10,8 naujagimių, o ES vidurkis – 10,76.
Žmonės jautrūs negatyvioms žinioms
Negatyvus žmonių požiūris į sveikatos priežiūros sistemą, N.Ribokienės nuomone, yra mūsų bendra problema, liečianti ne tik šią sritį. „Negatyviai naujienai žmonės jautriausi, į ją labiausiai sureaguoja“, - sako viceministrė. Per metus sveikatos priežiūros sistemoje suteikiama milijonai paslaugų, ir tik nedidelė dalis – su negatyviu atspalviu.
Visame pasaulyje pasitaiko vadinamųjų nepageidaujamų įvykių – pasak viceministrės, jų užprogramuota apie 10 proc. nuo bendro suteiktų paslaugų skaičiaus. „Tačiau būtent nenusisekęs, žmogui blogai pasibaigęs atvejis būna eskaluojamas, perduodamas visoms įmanomoms komunikacijos priemonėms, ir jį visi išgirsta. Taip žmonėms ir susidaro tokia nuomonė“, - aiškina N.Ribokienė.
Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu buvo užsakiusi ne vieną reprezentatyvią apklausą. Pasak viceministrės, visos jos parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą vertina gerai arba labai gerai: „Žiūrint, kaip klausi. Jeigu klausi apie tai, ką žmogus girdėjo iš kaimynų ar pažįstamų – jis pasakys, kad norėtų geresnių poslinkių sveikatos priežiūros sistemoje. Bet jeigu jo klausi, ką jis pats asmeniškai patyrė ir kaip vertina gydytojo diagnostinius ir gydomuosius veiksmus – įvertinimas bus pakankamai geras.“