Lietuvoje 1997–2007 m. buvo vykdomas Elaba projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių ir uogų natūralūs masės nuostoliai.
Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, rekomenduojama laikyti:
minusinėje temperatūroje - slyvas bei kivius –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C;
pliusinėje temperatūroje - apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, bananus 13-15°C.
Vaisiai turėtų būti laikomi sausoje ir vėsioje aplinkoje, atskirai nuo daržovių. Nes, kaip informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.
Jei vartojami neplauti vaisiai, tai jie gali būti net ir patogeninių mikroorganizmų šaltinis, perspėja vaisių valgytojus NMVRVI specialistai.
Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų. Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.
Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.
Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.
Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.
Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.
Vaisiai į Lietuvą importuojami iš daugelio pasaulio šalių: Indijos, Makedonijos, Turkijos, Egipto, Maroko , Ispanijos ir kitų šalių. Per šių metų sausio-liepos mėnesius NMVRVI laboratorijose, atlikus vaisių cheminius tyrimus, iš 44292 tyrimų - 4 tyrimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų pesticidų likučių atžvilgiu. Kaip sako instituto direktorius Gediminas Pridotkas, šie vaisiai buvo importuoti iš Ispanijos ir Egipto (apelsinai), Turkijos (greipfrutai) ir iš Maroko ( mandarinai).