Šešias savaites austras Reinholdas Eggeris kentėjo nuo galvos ir sąnarių
skausmų, kūno temperatūros svyravimų, tiesiog griuvo iš nuovargio.
Šeimos gydytojas negalėjo pasakyti, kas jam yra.
Po to viskas vyko žaibiškai greitai. 54 metų vyriškis pirmiausia išgirdo
keistą spragsėjimą galvoje. Netrukus nebegalėjo judinti dviejų
kairiosios rankos pirštų. Po kelių valandų R.Eggeris jau gulėjo komos
būsenoje.
Kai po aštuonių dienų austras atgavo sąmonę neurologinėje reabilitacijos
ligoninėje, jis sužinojo, kas jį paguldė į ligos patalą. Pavasarinis
erkinis meningoencefalitas, kurį sukėlė erkės įkandimas.
Priešingai nei buvo tvirtinama, šie voriagyvių klasės nariuotakojų būrio
gyviai savo aukas puola ne nuo medžių, bet tyko pomiškyje, vidutinio
aukščio krūmuose ar žolių stiebuose. Iš čia dėl minimalios temperatūros
svyravimų, purtymo ar prakaito kvapo jie nustato koordinates savo
potencialių šeimininkų, į kuriuos tvirtai įsikabina.
Pačios aukos dažnai nepajunta įkandimo, nes erkė, įsisiurbdama į kraują,
į žaizdą įšvirkščia medžiagų kokteilį, kuris malšina skausmą. Suaugusi
erkių patelė netrukdoma prisisiurbia iki 200 kartų jos viršijantį svorį
ir gali išpampti iki pupos dydžio. Bet ir nedidelės, kąsti mėgstančios
nimfos, žmogui sukelia sunkių problemų.
Erkės tampa pavojingos dėl sukėlėjų, kurių daugelį jos ir perneša. Tai
- Burdorferio borelijos bakterijos, taip pat pavasarinio erkinio
meningoencefalito virusas. Pastarasis paplitęs tam tikruose Austrijos,
taip pat Vokietijos - Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo - regionuose.
Specialistai teigia, kad pavojingų zonų vis daugėja.
Neseniai Berlyno (Vokietija) Roberto Kocho institutas devynis
Pietų Vokietijos žemių regionus priskyrė naujoms „rizikos sritims“, nes
ten buvo užfiksuota daugiau susirgimų. Pavasarinio erkinio
meningoencefalito viruso atvejų užfiksuota Brandenburgo, Heseno ir
Reinlando-Pfalco žemėse.
Mokslininkai nustatė, kad pavojingose zonose ligos sukėlėjų perneša
daugiau erkių nei buvo galvojama daugelį metų. Anksčiau buvo manoma,
kad priklausomai nuo šių gyvių vystymosi stadijos, rizikos regionuose
virusus platina iki 3 procentų erkių.
Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad iki dešimties procentų erkių,
kurios buvo įsisiurbusios į žmogaus kraują, turi pavasarinio erkinio
meningoencefalito sukėlėją.
Jei šis virusas patenka į žmogaus organizmą, jo simptomai būna
neryškūs. 30 procentų pavasarinio erkinio meningoencefalito aukų kenčia
nuo pakilusios temperatūros, galvos skausmo ir nuovargio, tariamo
vasaros gripo. Didesnę viruso aukų dalį ištinka smegenų dangalo,
jo dalies arba nugaros smegenų uždegimai, kaip tai nutiko R.Eggeriui.
54 metų austras, atsibudęs po komos būsenos, ilgą laiką negalėjo
kalbėti, nuryti maisto ir dėl įvairių paralyžiaus pasireiškimų privalėjo
būti vežiojamas invalido vežimėlyje.
Po pusantrų metų, praleistų ligoninėje, erkės auka R.Eggeris vėl buvo
sveikas, tik ilgam liko pakenkta kairioji ranka. 1-2 procentai asmenų,
kurie kasmet Vokietijoje užsikrečia (iki 300 žmonių) pavasarinio erkinio
meningoencefalito virusu, miršta nuo infekcijos.
Nuo šio viruso galima apsisaugoti skiepais. Mokslininkai pataria
skiepytis ne tik ūkininkams ir miškininkams, kurie darbuojasi
rizikingose srityse, bet ir turistams, vietos gyventojams, kurie dažnai
būna gamtoje.
Jokios profilaktikos nėra prieš kitą erkės pernešamą - Laimo boreliozės
- sukėlėją. Šį pavasarį iš JAV rinkos buvo išimta vienintelė
egzistuojanti vakcina nuo šio susirgimo. Savo žingsnį gamintojai
motyvavo tuo, kad paklausa esanti pernelyg maža.
Vokietijos tyrėjai mano, kad gamintojai vaistus išėmė iš apyvartos
dėl to, kad baiminosi reikalavimų atlyginti žalą už patirtus nuostolius.
Mat vakcina 170 asmenų sukėlė sąnarių uždegimą.
Vokietijoje erkine Laimo borelioze kasmet suserga 60 tūkstančių žmonių.
Miškuose, - ne tik pietiniuose, - beveik kas trečios erkės žarnyne
aptinkama kamščiatraukio formos borelijos bakterijų.
Erkinės Laimo boreliozės sukėlėjas gydomas antibiotikais. Kita vertus,
daugelis
pacientų nebeprisimena neprašyto svečio įkandimo, kadangi negalavimai
prasideda po daugelio savaičių. Laboratoriniai tyrimai taip pat ne
visuomet vienareikšmiškai nusako diagnozę.
Patikimiausias perspėjamasis ženklas - vadinamas „keliaujantis
raudonumas“. Tai - raudonos spalvos apskritimas ar dėmė, kuri po erkės
įkandimo išplinta aplinkui pažeistą vietą.
Pasak Badeno-Viurtembergo žemės, erkių pernešamų ligų specialisto
Dieterio Hasslerio, „keliaujantis raudonumas ne visuomet pastebimas. Bet
60-70 visų atvejų jis aptinkamas“.
Hamburgo gyventoja, aštuonerių metų Eva nepastebėjo raudonos dėmės. Po
vienos išvykos mergaitė pasijuto blogai ir pakaušyje apčiuopė nedidelį
odos gumbą. Bet mama, apžiūrėjusi dukters galvą, erkės nerado. Po
šešių savaičių Eva kurį laiką turėjo temperatūros ir skundėsi
galvos skausmais. Šeima manė, kad tai gripas.
Apie šį atvejį buvo beveik užmiršta, bet po kelių savaičių Eva pasijuto
tikrai blogai. Kūno temperatūra siekė 40 laipsnių, mergaitė be perstojo
verkė, skundėsi galvos skausmais ir negalėjo sulenkti nugaros.
Kai Evą paguldė į vaikų kliniką, jai suparalyžiavo veido nervą, kairysis
veido kamputis nukaro. Atlikti tyrimai aiškiai bylojo apie tai, kad
mergaitė serga erkine Laimo borelioze.
Antibiotikai, kuriais buvo gydoma Eva, sumažino skausmus ir temperatūrą,
bet pažeistas veido nervas liko laikinai paralyžiuotas. Tik po daugelio
mėnesių, taikant intensyvią gydomąją gimnastiką, mergaitė vėl galėjo
valgyti ir gerti, ne šliurpdama.
Erkinė Laimo boreliozė yra laikoma medicinos chameleonu. Tai - liga,
kuri gali pasireikšti įvairiausiais simptomais: temperatūra,
nepaprastai gausiu prakaitavimu naktį, svaigimu, nepakeliamu nuovargiu,
galvos ir raumenų skausmais, smarkiai plakančiu pulsu.
Po daugelio savaičių ir mėnesių bakterijos gali pakenkti širdį,
akis ar nervų sistemą, sukelia įsisenėjusį paralyžių ir sąnarių skausmus
arba pakenkia jungiamuosius audinius.
Kadangi „keliaujantis raudonumas“ pasireiškia ne visiems, o ligos
simptomai turi įvairių kombinacijų, daugeliui erkių aukų tenka keliauti
iš vieno gydytojo ar klinikos į kitą, jiems priklijuojama hipochondrikų
etiketė arba juos blogai gydo.
Klaidingai nustatytos diagnozės - podagra ar reumatas - ne išimtis.
Būta atvejų, kai erkinės Laimo boreliozės aukos, kurioms
galėjo padėti medikamentai, buvo guldomos ant operacinio stalo.
Pacientams, kurie kentėjo nuo riotmo sutrikimų, gydytojai įdėjo širdies
stimuliatorių, o vienai erkės įkandimo aukai buvo net numatyta
persodinti širdį.
Kol nėra vakcinos, sėkmingiausias būdas užkirsti kelią Laimo boreliozės
išplitimui, - greitas ir profesionalus erkės pašalinimas po įkandimo.
Atrodo, kad tai supranta vis daugiau žmonių.
„Anksčiau kasmet erkes pašalindavau 30 pacientų, dabar jau - daugiau
nei 300“, - teigė D.Hassleris.
Gydytojas ištraukia erkę iš odos skalpeliu, nes „nimfoms šalinti skirtos
replės yra pernelyg grubios, ir ištraukiant, erkės veikiau
sutrupinamos“, - dalijosi patirtimi D.Hassleris.
Erkių aukos, kurios pasiryžta parazitą pašalinti pačios, privalo
įsidėmėti, kad jis būtų ištrauktas su visu „įkandimo aparatu“. Erkę
apsvaiginti klijais, nagų laku arba alyva - kvailas sumanymas, nes
mirtinos kovos metu stresą patyręs mažasis vampyras išspjauna savo
išskyras į žaizdą.