Iš skausmo replių – skirtingais keliais

Danutė Jonušienėl, Genovaitė Rafanavičienė, „Lietuvos rytas“
Nė žingsnio – be lazdos. Nė dienos – be skausmo. Mėnesius, kai teko kęsti stuburo išvaržos keliamą skausmą, alytiškė Inga Rakauskienė (38 m.) atsimena su siaubu. Pagalbos moteris sulaukė gydytojo neurologo kabinete. O olimpinei šaudymo į skriejančius taikinius čempionei Dainai Gudzinevičiūtei (45 m.) konservatyvios gydymo priemonės nepadėjo. Sportininkė ryžosi stuburo operacijai.
Praėjus pusmečiui po stuburo operacijos D.Gudzinevičiūtė galėjo aktyviai treniruotis.
Daugiau nuotraukų (1)
Alytiškės I.Rakauskienės iš skausmo gniaužtų neišvadavo net ir dvi stuburo operacijos. Pirmąją ji patyrė prieš septyniolika, antrą – praėjus ketveriems metams.
Bėdos prasidėjo, kai kartą viešėdama kaime Inga čiupo didžiulį vandens puodą ir pakėlė, bet tuoj pat susmuko iš skausmo.
Stuburo išvarža pakeitė judrios merginos gyvenimą.
Pirma operacija padėjo tik trumpam – išvarža atsinaujino.
Antrosios rezultatais Inga irgi džiaugėsi neilgai – ir vėl surietė skausmas. Dar kartą operuoti gydytojai nebesutiko.
Kai nugaros skausmas tapdavo nebepakeliamas, jauna moteris apsilankydavo vietos ligoninėje, lėtinio skausmo invazinio malšinimo skyriuje.
Suleidus medikamentų, I.Rakauskienė keletą mėnesių jausdavosi geriau, bet praėjusį pavasarį, kovo pradžioje, apsilankymas pas medikus baigėsi itin nesėkmingai.
„Norėjęs į stuburą suleisti nuskausminamųjų gydytojas pažeidė nervą. Staiga nutirpo dešinė koja. Iki automobilio nuėjau tiktai įsikibusi vyrui į parankę”, – pasakojo I.Rakauskienė.
Kitą dieną moteris be lazdos nebegalėjo paeiti.
Pagalbos I.Rakauskienė kreipėsi į nervų ligų gydytoją, iš jo gavo siuntimą į Kauno klinikas.
„Ten išgirdau, kad stuburo nebegalima operuoti. Tačiau esą nervą dar galima atkurti. Sakė, per mėnesį jį dar galima išgelbėti”, – pasakojo moteris.
Grįžusi į Alytų ji uoliai lankė mankštą, masažą, šildymo seansus. Tačiau ir toliau nejuto kojos.
I.Rakauskienę išgelbėjo atsitiktinis susitikimas su pažįstamu humoristu Vaidu Pračkaila. Pramogų pasaulyje jis žinomas Apolionijos Zizirskienės sceniniu vardu.
V.Pračkaila pasiūlė Ingai apsilankyti pas kaunietį gydytoją neurologą Joną Šereivą.
Humoristas tikino prieš porą metų šio gydytojo kabinete radęs išsigelbėjimą nuo stuburo skausmų.
„Kelerius metus kenčiau nugaros skausmą. Vakarais vos įlipdavau į lovą, o rytais sunkiai iš jos išsiropšdavau. Specialistai liepė operuotis.
Dabar ramiai gyvenu be operacijos ir jau daugiau kaip dvejus metus – be vaistų. Kartais net pamirštu, kad turiu stuburą”, – juokavo V.Pračkaila.
Pas gydytoją jis apsilanko kartą kas pusę metų.
„Tuo metu nelabai tikėjau tokiais stebuklais, bet neturėjau kitos išeities”, – prisiminė I.Rakauskienė, kurią humoristas pats palydėjo į Kauną.
Vizitas pas neurologą J.Šereivą užtruko apie valandą.
Pirmiausia apžiūrėjęs koją, gydytojas Ingai liepė atsigulti.
„Tekšt tekšt rankomis, ir atpalaidavo raumenis. Liepė apsiversti ant nugaros. Po to – pakelti nutirpusią koją. Iki tol atrodė, kad niekada jos nebepakelsiu, o gulėdama ant gydytojo stalo tai padariau labai lengvai.
Po to liepė nulipti nuo stalo ir apeiti jį be lazdos. Buvo baisu. Bet apėjau.
Dar pusvalandį masažavo kūną tam tikruose kojų ir rankų taškuose, aplink akis, galvoje”, – pasakojo I.Rakauskienė, susitikimą su gydytoju prisimenanti kaip stebuklą.
Pro duris ji išėjo be lazdos – ją gydytojas padavė V.Pračkailai.
Olimpinė šaudymo čempionė D.Gudzinevičiūtė nesigaili pasiryžusi stuburo operacijai. Ji buvo atlikta prieš metus.
„Jeigu ne operacija, nebūčiau galėjusi treniruotis, sugrįžti į aktyvų sportą”, – kalbėjo šaulė.
Po operacijos ir reabilitacijos vilnietei sportininkei reikėjo apsiginkluoti kantrybe ir keletą mėnesių vaikščioti į kineziterapijos seansus, daryti specialią mankštą.
Treniruotis D.Gudzinevičiūtė galėjo praėjus pusmečiui po operacijos.
„Man operacija buvo sėkminga, bet nemanau, kad mano patirtis gali ką nors paskatinti operuotis. Patarti gali tik gydytojas”, – įsitikinusi šaulė.
Ryžtis operacijai ar ne – suabejoja ne vienas pacientas, kurį kamuoja stuburo tarpslankstelinio disko išvarža.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas Gunaras Terbetas rudenį visuomet sulaukia į ragą suriestų ligonių antplūdžio.
Gydytojas juokauja: tai – bulviakasio aukos.
Operuoti būtina vos 15 procentų žmonių, kuriems nustatoma disko išvarža. Kitiems padeda konservatyvusis gydymas.
„Disko išvarža – ne mirtina liga, tai ne lūžis. Nebus didelės nelaimės, jeigu pacientui disko išvarža liks neišoperuota”, – kalbėjo G.Terbetas.
Disko išvaržos operacija – dažniausia stuburo operacija.
Skubi operacija būtina, kai skausmas pasidaro nevaldomas, jeigu disko išvarža užspaudžia nervo šakneles, todėl vystosi staigus kojos paralyžius.
Planinė disko išvaržos operacija atliekama, kai gydymas vaistais, fizioterapija, gydomąja mankšta ir kitokiais metodais nepadeda per du mėnesius.
Derina klasikinius ir netradicinius metodus
Jonas Šereiva
Kauno klinikų vertebroneurologijos skyriaus gydytojas
„Holistinė medicina draudžia gydyti skaudamą vietą nepašalinus skausmo priežasties.
Rankomis atliekamas raumenų tonuso įvertinimas padeda nustatyti įvairius funkcinius organizmo sutrikimus. Raumenų grupės yra susijusios su vidinėmis kūno sistemomis. Parinkus tinkamą gydymo metodą, galima pašalinti negalavimo priežastį.
Tenka derinti daug klasikinės ir netradicinės medicinos metodų – taikomąją kineziologiją, manualinę terapiją, homeopatiją ir kitas.
Lietuvoje gydytojai viso to mokosi patys.
Sulaukti sėkmės padeda ir nuoširdi kolegų pagalba. Be Almanto Pociaus, Tatjanos Strujevos, Alfredo Maruškos patarimų neišsiversčiau.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.