Nemylimiausias šių merginų draugas – maistas, kurio jos kaip tik įmanydamos bando išvengti. Ir joms tai pavyksta, tačiau vėliau joms tenka sumokėti badavimo kainą. Moka pagal išgales – plaukais, nagais, byrančiais dantimis arba gyvybe.
„Universitetiniame Valgymo sutrikimų centre (VSC) yra dienos stacionaras, konsultacinis centras, gydymo skyrius, palaikomosios grupės. Tai kompleksinė pagalba. Kai kuriems pacientams užtenka tik konsultacijų ar dienos stacionaro. Pas mus lankosi valgymo sutrikimais sergantys pacientai – nervine anoreksija, bulimija, kitais valgymo sutrikimais“, – apie centrą, į kurį kreipiasi nuo badavimo išsekusio merginos, pasakojo VSC vadovė psichoterapeutė Brigita Baks.
Valgymo sutrikimų centre gydomi tik pilnamečiai pacientai. Tačiau centro vadovė minėjo, kad dienos stacionare veikia ir grupė, skirta šešiolikos-septyniolikos metų paaugliams.
Gydymo skyriuje yra penkios vietos, dienos stacionare – dvidešimt. Nepilnamečiams skirtos penkios vietos. Neskaičiuojant į konsultacijas ir palaikomąsias grupes vaikštančių žmonių, centras vienu metu gydo apie trisdešimt nuo valgymo sutrikimų kenčiančių žmonių. Nors centras plečiamas – vietų neužtenka.
Planuojama, kad atsiras daugiau vietų, tačiau tai nebus dideli skaičiai – gydymo skyrius padidės tik trimis vietomis.
B.Baks pasakojo, kad centras plečiamas dėl pacientų srauto. Norint patekti į VSC, eilėje reikia laukti apie du mėnesius. Besikreipiančių pacientų sumažėja tik vasarą. Tuomet jaučiamas tik grįžtančių iš užsienio studentų skaičius. Pats Valgymo sutrikimų centro darbo pikas – rudenį ir pavasarį.
„Tie, kurie guli ligoninėje ar kreipiasi į centrą, yra tik mažoji sergančiųjų dalis. Labai daug žmonių iš viso nesikreipia į centrą. Jie ligą „pravaikščioja“ arba dėl komplikacijų kreipiasi į kitų sričių gydytojus – pavyzdžiui, ginekologus, šeimos gydytojus. Tokią išvadą darome ir dėl to, kad daug atvykusių valgymo sutrikimais sergančių pacientų atsineša pasidarytų tyrimų pluoštus ir pasakoja apie ilgą ligos – tai ir penki, dešimt metų“, – kalbėjo VSC vadovė. Anot B.Baks, panašią praktiką turi ir užsienio šalių valgymo sutrikimų gydymo įstaigos.
Gydėsi ir aštuonmečiai
Valgymo sutrikimai – nėra ūminis susirgimas, todėl ir gydymas trunka ilgai. Apytiksliai, jeigu pacientas suvokia savo būseną ir sutinka gydytis, sergantis žmogus nuo valgymo sutrikimų pasveiksta per dvejus metus.
Anot valgymo sutrikimų centro vadovės, vienas procentas visų populiacijos susirgimų – anoreksija. Bulimija sergančių, yra penkis septynis kartus daugiau. Kiti valgymo sutrikimai, kuriuos sunku apibrėžti – sudaro iki penkiolikos procentų visų susirgimų.
„Valgymo sutrikimų atvejų daugėja. Liūdna, tačiau amžius jaunėja, bet tuo pačiu metu tenka konsultuoti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Pasitaiko ir į penktą dešimtį įžengusių moterų, kurios patyrė kokį nors stipresnį gyvenimo sukrėtimą“, – aiškino B.Baks.
Centro vadovė pasakojo, kad buvo ir tokių atvejų, kai valgymo sutrikimus gydėsi ir aštuonmečiai vaikai.
Ligą paleidžia griežta dieta
„Griežtas maisto ribojimas „paleidžia“ šias ligas. Po to tas procesas tarsi nebevaldomas, lyg ir norima sustoti, tačiau vidinis nerimas toliau skatina vengti maisto ir jį riboti. Sakyčiau, kad tai manija, kai numetus svorio norima mesti dar ir dar. Įsiveliama į nuolatinį maisto ribojimą ir nenormalią kontrolę, kai gyvenime lieka kontroliuojamas tik suvalgyto maisto kiekis“, – kalbėjo B.Baks ir pastebėjo, kad priežastys gali būti labai įvairios – problemos šeimoje, nepasitikėjimas savimi, konkurencija tarp bendraamžių, netektys.
Ne paslaptis, kad valgymo sutrikimus skatina žiniasklaida ir tendencingos reklamos. B.Baks pastebi, kad lieknumo manija tapatinama su sėkmės istorija. Ją vaikai, kurie bando ieškoti sėkmės formulės, nučiumpa lengviausiai.
„Brandžios 30 metų moters gal tai nepaveiks, bet vaikus – lengvai. Daugiausia sergančiųjų yra nuo paauglystės iki dvidešimt penkerių metų amžiaus. Tarp paauglių valgymo sutrikimai yra antroje vietoje po priklausomybių“, – sakė psichoterapeutė.
Labai didelis krūvis ir sergančių paauglių tėvams – jiems baisu, nes vaikas nyksta tiesiog akyse. Atžala tuo metu tikina, kad viskas gerai. Vaikams būna gėda išsipasakoti, todėl jie tyli – jų manymu, tai valios trūkumo dalykai. B.Baks minėjo, kad kartais į centrą gydytis užsirašo ir tokios būsenos merginų, kurios yra nukreipiamos į somatinę ligoninę, kad atstatytų gyvybines funkcijas.
Mirtingumas – pats didžiausias
Iš visų psichiatrinių ligų, anoreksija sergančiųjų mirtingumas – pats didžiausias. Nuo 5 iki 20 proc. sergančių anoreksija miršta, mirties priežastys – širdies veiklos sutrikimai, išsekimas, nukraujavimai, net penktadalis visų mirčių priežasčių – savižudybė. Tokius duomenis liepos mėnesį paskelbė Leičesterio universiteto mokslininkai, kurie savo studijoje tyrinėja 1966-2010 metų laikotarpį.
„Valgymo sutrikimais sergantys paaugliai pradeda labai daug dėmesio skirti mokslui. Tačiau tik tiek. Jie perdėtai sportuoja, yra labai aktyvūs, juos dažnai kamuoja nemiga. Kritus svoriui ir esant šiai ligai, organizme padidėja kortizolio, streso hormono, lygis. O anoreksija ar bulimija nesergantis žmogus numetęs tiek svorio jaustųsi išsekęs ir nuvargęs. Jie nenustygsta vietoje, tačiau tai nėra normalūs procesai – organizmas taip reaguoja į stresinę situaciją“, – aiškino ilgametę patirtį valgymo sutrikimų srityje turinti B.Baks.
Jos teigimu sergantį valgymo sutrikimais galima pažinti iš išsekusio kūno, išbalusios odos, ilgai negyjančiu žaizdelių, slenkančių išplonėjusių plaukų, pamėlusių galūnių – organizmas susikoncentruoja ties gyvybinėmis funkcijomis. Bulimija sergančius pacientus išduoda likusios veiklos pėdsakai – daugybė tuščių maisto pakuočių šiukšlių dėžėje, namuose dideliais kiekiais dingstantis maistas, likusios žymės vonioje ar tualete po vėmimo.
„Visi jie labai dailūs, jauni, gražių sudėjimų. Tik anoreksija mirtimi dvelkia – tiesiog vaikštantys skeletai. Paprastai kilogramai yra metami nuo normalaus kūno svorio. Labai retai pasitaiko tokių, kurie mestų svorį turėdami antsvorį“, – dėl jaunų žmonių savęs žalojimo apgailestavo B.Baks.
Paneles, kurios gydosi VSC, kai jos valgo, prižiūri slaugės. Sergančios merginos visada skundžiasi, kad centre labai didelės maisto porcijos. Tačiau vėliau stebisi, kad jos nepriaugo svorio. B.Baks aiškino, kad tai normalu – tiesiog reguliari ir subalansuota mityba neaugina papildomų kilogramų.
Ketvirtokų rašiniai – apie svorio metimą
Dienos be dietų proga, medicinos studentai organizavo rašinių konkursą mokyklose, kuriame vaikai rašė savo pamąstymus apie dietas. Keleto vaikų rašiniai juos sukrėtė.
„Mano draugės kūnas, galima sakyti, be priekaištų – ji liekna ir graži. Tačiau jos vidus tuščias kaip išgerta skardinė. Ji vis išduoda paslaptis, meluoja, apgaudinėja. Ir šiaip nenorėčiau, kad ji būtų mano sesė ir panašiai. Juk ji negalėtų manęs išgelbėti, užjausti, padėti, kai man kas nors nutiktų. Tačiau iš kitos pusės aš nesuprantu, kaip ji nestorėja – juk ji valgo daugiau nei aš. Štai koks gali būti žmogus“, – savo rašinyje aiškina ketvirtokė Sabina.
„Daug mano draugių nevalgo savaitėmis, kad suplonėtų ir būtų plonos. Tačiau sveikiausia suplonėti sportuojant. Dauguma taip nedaro. Žmonės, kurie nevalgo, sargdina save, bet jie taip negalvoja. Jie galvoja, kad suplonės, ir tai sveika. Žmonės galvoja, kad jeigu nevalgys – jie bus gražūs“, – taip savo rašinyje dėsto ketvirtokas Edvinas.