Išlygintos veido raukšlės, vietoj plikės – ataugę plaukai, sustiprėjusi vyriška galia – tai savybės, kurias maisto papildams „suteikia” ir juos gaminančios, ir platinančios įmonės.
„Nerimą kelia ypač sparčiai didėjantis maisto papildų vartojimas.
Jų rinkodara nutaikyta į silpnąsias vartotojų vietas”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Anot jos, ypač interneto erdvėje gausu „stebuklingų”, dažniausiai nelegalių produktų, kurie esą saugo nuo vėžio ar širdies ligų, mažina degeneracinių ligų riziką ar slopina peršalimo ligas.
Neretai ir įmonės legaliai platinamus maisto papildus pateikia kaip vaistus, užsimindamos apie ligą ir gydymą. Pavyzdžiui, rekomenduoja juos vartoti tam, kad būtų subalansuota imuninės sistemos veikla ar sulėtintas senėjimo procesas.
Pasak A.Išarienės, pasitaiko atvejų, kai papildai reklamuojami taip, tarsi galėtų užkirsti kelią vėžiui ar jį išgydyti.
Žmonės patiki reklama
„Atrodytų, kasdien pakaktų praryti saują įvairių maisto papildų, ir žmogus nė nevalgęs būtų žvalus ir sveikas”, – ironizavo A.Išarienė.
Blogiausia, kad pasiligoję žmonės įtiki reklama. Jie nustoja vartoti vaistus ir gydosi maisto papildais. Tokį sprendimą nulemia ir ypač didelė šių produktų pasiūla. Tai – įvairūs vitaminai, mineralinės medžiagos, žolelės.
Be to, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai auga interneto prekyba maisto papildais. Internete skleidžiama agresyviausia ir įtaigiausia šių produktų reklama.
Anot A.Išarienės, VMVT, siekdama veiksmingai kontroliuoti internetinės prekybos rinką, nuolat bendradarbiauja su Policijos departamentu. Informacija apie nelegalią prekybą papildais nuolat perduodama ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pavojus sveikatai kyla, kai žmonės susigundo turgavietėse parduodamais papildais ar užsisako jų internetu iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV.
Tokiais atvejais bemaž nėra galimybių sužinoti, ar maisto papildus gamino legali įmonė.
Pavyzdžiui, oficialios JAV institucijos kasmet kovai su nelegalia maisto papildų rinka skiria daugybę lėšų. Be to, taip parduodamos ir originalių produktų klastotės. Nėra jokios garantijos, kad jos saugios, geros kokybės ir nepakenks sveikatai.
Kirto per kainas
Bet agresyvi maisto papildų reklama turi ir objektyvių priežasčių. Viena jų susijusi su vaistų rinkoje susiklosčiusia padėtimi. Visų vaistų kainodara nuo 2010-ųjų pradžios reguliuojama.
Siekdami kompensuoti prarastas pajamas, farmacijos verslo dalyviai stengiasi įvairiais būdais skatinti maisto papildų pardavimą. Taip vis dažniau prasilenkiama su Reklamos įstatymo reikalavimais.
Todėl gindama vartotojų interesus VMVT kontroliuoja, ar maisto papildų platintojai laikosi Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų. Svarbiausia – reklamuojant produktus nedera jiems priskirti savybių, kurių realiai jie neturi.
„Maisto papildai yra tiesiog maisto produktai, todėl klaidinga būtų manyti, kad jie gydo. Iš tiesų jie yra skirti racionui papildyti trūkstamais mikroelementais arba kitomis organizmui būtinomis medžiagomis”, – sakė A.Išarienė.
Kokių jų trūksta, galima nustatyti atlikus tam tikrus tyrimus ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
Tenka ilgai ginčytis
Maždaug 40 proc. Reklamos įstatymo pažeidimų, kuriuos per metus nustato VMVT, būna susiję su netinkama maisto papildų reklama.
„Neretai tenka įsivelti į ilgus ginčus su įstatymą pažeidusiomis įmonėmis. Jos neprisiima atsakomybės, bando priekaištus atremti kitais teisės aktais”, – kalbėjo A.Išarienė.
Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad reklamą reglamentuojančiuose įstatymuose palikta dviprasmybių.
Lietuvoje nėra vieno teisės akto, kuris reglamentuotų gana plačią maisto reklamos sritį. Todėl įmonėms sunku suvokti ir įgyvendinti įvairių teisės aktų nuostatas.
Praverstų užsienio patirtis
Mindaugas Abraitis,
Savigydos pramonės asociacijos prezidentas„ES teisės aktai palieka tam tikrų nišų maisto papildų reklamos interpretacijoms. Todėl verslininkai teisės aktus vertina vienaip, kontroliuojančios institucijos – kitaip.
Maisto papildai neišvengiamai turi įtakos žmogaus sveikatingumui. Tačiau dažniausiai ginčijamasi dėl to, ar reklamoje pateikta savybė yra gydomoji, ar sveikatinamoji.
Neretai ginčų kyla net dėl žodžių junginių.
Pavyzdžiui, jei ant papildų pakuotės užrašyta „kaulams”, tai nelaikoma pažeidimu. Jei „padeda kaulams” – jau blogai.
Kuriant maisto papildų reklamą reglamentuojančių teisės aktų pataisas, praverstų ir kitų ES valstybių patirtis.
Yra rinkų, kuriose dėl maisto papildų reklamos nekyla nesusipratimų, pavyzdžiui, Čekijoje, Slovakijoje, kitose Vakarų Europos valstybėse.”
Suvalgo tonas maisto papildų
* Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą buvo importuotos 94 tonos maisto papildų. Daugiausia – iš Kanados (20,4 tonos), Rusijos (19,5), Kinijos (18), JAV (13).
* Per pirmąjį pusmetį VMVT ištyrė 56 siuntas. Dvi grąžintos tiekėjui. Buvo nustatyta, kad papildams naudota žaliava, kurioje genetiškai modifikuotos sojos sudarė daugiau nei 5 proc. Tiekėjams buvo grąžinti ir papildai, kuriuose buvo maisto pramonei netinkančios žaliavos iš Kinijos.
* VMVT, ištyrusi vaistinėse parduodamo preparato „Citrosept” mėginius, jo sudėtyje aptiko medžiagų, kurios negali būti naudojamos gaminant maisto papildus. Preparatas buvo atšauktas iš rinkos.
* Šiuo metu tiriama kiekviena „Citrosept” siunta, tad tik gavus laboratorinių tyrimų rezultatus leidžiama jį pardavinėti.
* VMVT prekybą maisto papildais ir jų gamybą kontroliuoja 1618 verslo objektų. Tai – 152 didmeninės prekybos įmonės, 11 maisto papildų gamybos įmonių ir 1460 vaistinių.
* Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT jose atliko apie 250 patikrinimų. Per 59 patikrinimus buvo užfiksuota įvairių pažeidimų, dažniausiai – ženklinimo (22 proc.).
* Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT specialistai surašė 18 protokolų dėl Reklamos įstatymo pažeidimų (iš jų 7 – dėl maisto papildų reklamos). Pernai per visus metus – 21.