1 priešas. Judėjimo stoka.
Nepakankamas fizinis aktyvumas padidina antsvorio, aukšto kraujospūdžio, raumenų ir kaulų bei sąnarių ligų riziką, o taip pat kenkia širdžiai. Širdis praranda savo funkcinę galią ir tampa silpna. Todėl reikėtų sportuoti bent po pusvalandį 4-5 kartus per savaitę. Tai neprivalo būti rimtas sportas, pakanka net ir pasivaikščiojimo pėsčiomis. Sportinė veikla suaktyvina vegetacinę nervų sistemą. Dėl to visas organizmas tampa ramesnis, sumažėja kraujo spaudimas. Širdis dirba ekonomiškiau. Kartu pagerėja kraujo apytaka, treniruojamos kraujagyslės.
Judėjimas širdžiai teikia ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę naudą. Reguliarus sportas užkerta kelią ligoms, kurios gali pakenkti širdžiai, pavyzdžiui, diabetui.
2 priešas. Cukrinis diabetas.
Ilgą laiką buvo nežinoma, kokią žalą cukrinis diabetas daro kraujagyslėms ir tuo pačiu širdžiai. Tik maždaug prieš dešimt metų buvo ištirta, kad metabolinis sindromas, nuo kurio prasideda cukrinis diabetas, yra stiprus širdies ir kraujagyslių susirgimų rizikos veiksnys. Metabolinis sindromas apima nutukimą, riebalų apykaitos sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir organizmo atsparumą insulinui.
Diabetikams padidėja miokardo infarkto rizika, o jam ištikus prognozės yra prastesnės nei tiems, kas neturi šio medžiagų apykaitos sutrikimo. Priežastis – kad ne tik didžiosios, bet ir visos kitos, net pačios mažiausios diabetikų kraujagyslės būna stipriai apkrautos ir sumažėjusi jų funkcija.
Todėl geriausia išvengti cukrinio diabeto sveikai maitinantis ir pakankamai judant. Bet jeigu jis jau atsirado, reikia atidžiai sekti cukraus kiekį kraujyje. Diabetikams reikia vengti ir per mažo cukraus kiekio kraujyje, nes tai taip pat kenkia kraujotakai ir širdžiai.
3 priešas. Aukštas kraujospūdis.
Per aukštas spaudimas ilgainiui pakenkia kraujagyslėms. Jos praranda elastingumą ir tampa siauresnės. Todėl širdis, varinėdama kraują kraujagyslėmis, turi daugiau susitraukinėti. Toks nuolatinis apkrovimas silpnina širdį. Aukštas kraujospūdis taip pat pakenkia mažiausias smegenų kraujagysles, todėl padidina insulto riziką.
4 priešas. Pilvo riebalai.
Nutukimas smarkiai padidina daugelio susirgimų, taip pat ir širdies ligų, riziką. Jokio skirtumo, ar antsvoris pasiskirstęs kūne tolygiai, ar susimetęs, pavyzdžiui, ant šlaunų. Širdžiai pavojingiausias riebalinis sluoksnis, susikaupęs pilvo ertmėje.
Išoriškai tai puikiai matoma kaip riebalų ratai ant liemens ir klubų. Riebalų ląstelės pilvo ertmėje funkcionuoja kaip savarankiškas organas ir gamina hormonus, kurie susiję su uždegiminiais procesais. Jie savo ruožtu gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas. Rūpinantis širdies sveikata, geriausia iš viso nepriaugti antsvorio arba pilvo riebalus tirpdyti dietomis ir sportu.
Tačiau ypač didelį antsvorį turintiems žmonėms tai nepadeda. Tuomet ekspertai pataria daryti operaciją. Tačiau nepakanka vien nusiurbti riebalus. Tada pašalinamos tik paviršinės riebalų ląstelės, o ne pavojingiausios, kurios susikaupusios giliai pilvo ertmėje aplink kepenis. Tuomet verčiau jau susimažinti skrandį – ilgainiui tai priverčia išnykti riebalus iš viso organizmo.
Polinkis į nutukimą susiformuoja vaikystėje ir jaunystėje. Todėl svarbu rūpintis vaikų mityba jau nuo mažumės.
5 priešas. Aktyvus ir pasyvus rūkymas.
Rūkaliai įkvepia daugybę nuodingų medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, pakenkti kraujagyslėms ir širdžiai. Bet tas pats gresia ir pasyviems rūkaliams. Neegzistuoja jokia apatinė riba, nuo kurios galima pasakyti, kad pasyvus rūkymas nekenksmingas. Geriausias patarimas rūkaliams, norintiems apsaugoti save ir aplinkinius žmones – atsisakyti nikotino.
6 priešas. Netinkama mityba.
Riebalai ir lengvai virškinami angliavandeniai – nuodas kraujagyslėms. Tokia angliavandenių forma, kaip esanti cukruje ir baltuose miltuose, organizme labai greitai pavirsta riebalais. Jie kaupiasi aplink kraujagyslių sieneles, atsiranda uždegimai ir susiaurėjimai. Atsiranda aterosklerozė.
Šie pavojingi kraujagyslių pokyčiai yra vienas svarbiausių širdies ir kraujotakos sistemos ligas sukeliančių rizikos veiksnių. Greitas maistas, alkoholis ir užkandžiai dėl juose esančio didelio riebalų arba lengvai virškinamų angliavandenių kiekio kenkia širdžiai. Širdžiai naudinga dieta – su mažai mėsos ir riebalų, su daug vaisių, daržovių ir žuvies, pavyzdžiui, Viduržemio jūros ar Azijos dieta.
7 priešas. Psichologinis stresas.
Puikiai žinoma, kad stresas kelia kraujospūdį ir taip pamažu kenkia širdžiai. Tačiau ne kiekvienas, patiriantis psichologinį spaudimą, suserga. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į stresą. Ypač rizikuoja, kas nuolat pyksta ir neranda galimybių atsiriboti.
Bet ir stiprios neigiamos emocijos, kaip sielvartas, gali apsunkinti širdį. Staigi mylimo žmogaus mirtis kraštutiniu atveju gali sukelti infarktą. Vadinamąjį sudaužytos širdies sindromą sukelia streso hormonų perteklius, kurie veikia širdies kraujagysles ir širdies raumenį.
Išmokus apsisaugoti nuo streso, galima sumažinti jo poveikį. Ypač padeda joga, taiči ir meditacija.