Šiaulių mieste praėjusiais metais nusižudė dvigubai daugiau žmonių, nei jų žuvo autoavarijose

„Šie skaičiai, už kurių – tragiški žmonių likimai, artimus žmones praradusios šeimos, kalba patys už save. Valstybės lygiu jau keleri metai metamos didžiausios pajėgos sumažinti mirtingumą keliuose, tuo tarpu antrajame plane liko savižudybių Lietuvoje prevencija, o juk Lietuva jau ne vieneri metai visoje Europoje išsiskiria didžiausiu savižudybių skaičiumi. Rugsėjo 10-ąją minime Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, todėl naudodamasi proga norėčiau atkreipti visų dėmesį į šią problemą ir visiems priminti, jog savižudybėms tikrai įmanoma užbėgti už akių“, - sako Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Šiauliuose nusižudė 25 asmenys – 18 vyrų ir 7 moterys, o eismo įvykių metu žuvo 12 žmonių. Apsinuodiję alkoholiu per praėjusius metus mieste mirė 3 žmonės.

„Prasidėjo mokslo metai – įtemptas laikotarpis ir mokiniams, ir tėvams, ir pedagogams. Ypač svarbu iš visų mokymo įstaigų išguiti vis dar pasitaikančias patyčias, dėl kurių neretai net nuo vaikystės pradedama galvoti apie savižudybę“, - primena Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.

O sunerimti tikrai yra dėl ko, nes Lietuva daug metų išsiskiria didžiausiu savižudybių skaičiumi Europoje. Savižudybių pikas Lietuvoje pasiektas 2002 metais, kai 100 tūkstančių gyventojų teko 45 savižudybių atvejai.

Nors po to savižudybių šiek tiek sumažėjo, tačiau problema neišnyko. Pažeidžiamiausia šiuo požiūriu gyventojų grupė – 45-64 metų amžiaus vyrai ir moterys (daugiausia – kaimo gyventojai). 2010 metais nusižudė 8 šio amžiaus vyrai ir 3 moterys.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė pabrėžia, kad bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti su kokiu nors įvykiu, kuris jam yra labai traumuojantis ar kankinantis.

Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas, jei žmogus priims konstruktyvius sprendimus krizinėje situacijoje. Teisingai suvokti situaciją privalo padėti aplinkiniai, kurie turi suprasti, kaip mąsto žmogus, nusprendęs pakelti prieš save ranką. Svarbu, kad artimi žmonės laiku pastebėtų nerimą keliančius suicidinės elgsenos požymius ir teisingai įvertintų gresiančio pavojaus ženklus.

Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas.

Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų.

Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.

Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

Minčių, idėjų stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis. Tačiau savižudybė dar neplanuojama. Norima nebūti, numirti, bet nusižudyti atrodo neįmanoma.

Ketinimų stadijoje žmogus ne tik trokšta mirti, bet ir pradeda siekti mirties. Jis norėtų rasti ir kitų būdų, kurie sumažintų jo kančias, bet negali. Savižudybė pradeda atrodyti kaip vienintelė išeitis. Grėsmė gyvybei čia jau daug didesnė. Pradedama galvoti apie nusižudymo būdus, apmąstomos konkrečios detalės.

Veiksmų etapas yra paskutinis. Jis prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai – skolų, dovanų, laiškų grąžinimas, ypatingos atsisveikinimo frazės. Įvykdomas konkretus savižudybės veiksmas.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai pabrėžia, kad šių savižudiškų tendencijų vyksmas nėra negrįžtamas: ne kiekvienas, galvojantis apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas ketinantis mėgina nusižudyti, ne kiekvienas, kuris mėgina nusižudyti, miršta. Savižudybės procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti ir vidiniais, ir išoriniais veiksniais.

Apie gresiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei žmogus:

- kalba arba juokauja apie savižudybę; - perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis; - rodo atsisveikinimo ženklus (pvz., grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.); - staiga susidomi testamentais ir gyvybės draudimais; - ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus; - staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja; - nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus; - netenka intereso įprastinei veiklai; - atitolsta nuo draugų ir šeimos; - atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas; - sutrinka miegas, apetitas; žmogus neigiamai vertina save.

Jeigu nujaučiate, kad jums artimas asmuo ketina nusižudyti:

- Patikėkite. Pripažinkite, kad jūsų artimajam gali grėsti pavojus. - Žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis tikrai to nepadarys. - Pasitikslinkite. Gali būti naudinga pasikalbėti su kitu žmogumi (pvz., draugu, šeimos nariais) ir pasitikslinti, ar jam irgi taip atrodo. - Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę, ir paaiškinti iš kokių užuominų apie tai sprendžiate. - Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. - Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį, jei pasikalbėsite. - Būkite ramūs. Nepanikuokite. Panika tik padidins asmens nerimą, prarasite galimybę veikti. - Išklausykite. Negailėkite laiko išklausyti asmenį. - Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite. - Parodykite rūpestį. Įtikinkite asmenį, kad jį supratote ir tikrai juo rūpinatės. Parodykite, kad esate neabejingi ir tikrai norite padėti. - Ieškokite pagalbos. Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei asmuo pagalbos atsisako, imkitės padėti patys. - Pasikonsultuokite su specialistais. - Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno. - Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti. - Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją. Jei asmuo ėmėsi savo gyvybei pavojingų veiksmų, vėliau ką nors daryti gali būti vėlu.