Labiausiai paplitusios tokios ligos, kaip astma, potrauminis stresas, depresijos ir chroniški kvėpavimo takų susirgimai.
Mokslininkai daugiau nei devynerius metus stebėjo daugiau kaip 27 tūkst. gelbėtojų sveikatos būklę. Jie po teroro aktų dirbo dangoraižių griuvėsiuose. „Šie vyrai ir moterys tada rizikavo savo gyvybe ir sveikata, kad paremtų savo bendrapiliečius po šiurpios Rugsėjo 11-osios katastrofos“, - sakė tyrimui vadovavęs Philipas Landriganas. Dabar paaiškėjo, kad ir po dešimties metų jų sveikata nėra gera.
Kita studija, kurios rezultatai skelbiami tame pačiame žurnale, rodo, kad išpuolių padarinius likvidavusiems ugniagesiams rizika susirgti vėžiu yra iki 10 proc. didesnė nei kitiems gyventojams.
Mokslininkų duomenimis, gelbėtojai nukentėjo skirtingai - priklausomai nuo to, kada dirbo. Tie, kurie į įvykio vietą atvyko iš karto po tragedijos, labiausiai pajuto nuodingų dulkių, pelenų ir kitų toksinių medžiagų poveikį, sakė Ph.Landriganas.
Praėjus daugiau nei devyneriems metams po pasaulį pakeitusių teroro aktų 28 proc. gelbėtojų vis dar kentė nuo astmos, 42 proc. - nuo chroniško sinusito, 39 proc. - chroniško stemplės uždegimo. Beveik kas dešimtas sirgo visomis šiomis ligomis iš karto.
Iki šiol pėdsakų paliko ir didžiulis psichinis sukrėtimas, teigia mokslininkai. 7 proc. policininkų diagnozuota depresija. Ji kamuoja ir 28 proc. kitų gelbėtojų.