Kova su plaučių liga kartais trunka visą gyvenimą (nuotraukos)

Iveta Skliutaitė
Marijonas Petravičius (31 m.) dar nebus įrašytas į medicinos istoriją. Krepšininkas, kuriam plaučių kraujagysles užkimšo krešulys, Kauno klinikose buvo gydomas su dar dešimčia tokių pat pacientų. Marijonas iš jų išsiskiria tik jaunu amžiumi.
Medikai dar negali pasakyti, su kuo susijusi M.Petravičiaus liga – su sportininko patiriamu krūviu ar dažnai lydinčiomis traumomis.
Daugiau nuotraukų (1)
Traumų neretai kamuojamam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vidurio puolėjui M.Petravičiui vargu ar buvo juodesnė diena nei praėjęs šeštadienis.
207 centimetrų ūgio sportininkas iš Panevėžio, kur vyko pirmosios čempionato kovos, buvo atvežtas į Kauno klinikas. Plaučių kraujagyslėse radus krešulių buvo pradėti leisti juos tirpdantys vaistai.
Po tyrimų paaiškėjo, kodėl M.Petravičius nuo pat čempionato pradžios aikštėje jautėsi vis blogiau: dėl krešulių plaučių kaujagyslėse jo organizmas negavo pakankamai deguonies.
Dabar krepšininkui draudžiamas didelis fizinis krūvis. Ligoninėje jis gali praleisti maždaug 10 dienų. Ir net po to sportininkas dar kurį laiką greičiausiai neišsivers be vaistų.
Saugodami nuo ligos pasikartojimo, gydytojai vaistus skiria nuo trijų iki šešių mėnesių. O kartais kraujo krešulius tirpdančius vaistus profilaktiškai tenka vartoti visą gyvenimą.
Vos pradėjus leisti krešulius tirpdančius vaistus iškart pagerėjo ir kaunietės Janinos Eugenijos Kvizikevičienės (88 m.) sveikata.
Į tą patį Kauno klinikų skyrių, kaip ir krepšininkas, moteris pateko diena anksčiau, pajutusi, kad staiga sutriko širdies ritmas, pradėjo spausti krūtinę, dusinti. Vos prieš kelias dienas moteriai buvo smarkiai ištinusios kojos.
„Iš pradžių maniau, kad sustreikavo širdis, kuri prieš 18 metų buvo operuota.
Širdies darbą gerinantys vaistai nepadėjo, tad teko kviesti greitąją medicinos pagalbą”, – pasakojo senolė.
Kauno klinikų kardiologai, nustatę, kad pacientę vargina ne širdies problemos, o kraujo krešuliai plaučiuose, ją perkėlė į Pulmonologijos ir imunologijos kliniką.
Šios klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovas Skaidrius Miliauskas visai nenustemba sulaukęs tokių pacientų – atvejai, kai plaučių arteriją užkemša krešulys, nėra reti.
Šalyje tokia būklė kasmet nustatoma beveik 2 tūkstančiams žmonių. Kiek žmonių suserga, bet iš viso apsieina be medikų pagalbos, nežinoma.
„Plaučių embolija – tai liga, kai plaučių arteriją ar jos šaką užkemša kraujo krešulys ir dėl to dalyje plaučių sutrinka kraujotaka. Krešulių į plaučius dažniausiai atkeliauja iš kojų, dubens srities, pilvo venų”, – aiškino pulmonologas.
Krešuliui užkimšus plaučių arteriją, gali vystytis plaučių infarktas. Dėl stambių krešulių miršta maždaug vienas iš dešimties ligonių.
Krešuliai gali būti ir kelių milimetrų, ir kelių centimetrų skersmens. Jeigu jie sustabdo kraujotaką daugiau nei pusėje plaučių, diagnozuojama masyvi plaučių embolija, jei mažiau – mikroembolija.
Pirmoji pasireiškia sumažėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, šoku. O kai užkemšama mažiau plaučių kraujagyslių, širdies darbas žymiai nesutrinka, diagnozuojama smulkiųjų šakų embolija – mikroembolija.
Ligos požymiai priklauso nuo krešulių skaičiaus ir dydžio, ligonio būklės. Neretai žmogus nieko nepajunta, nes krešuliai ištirpsta plaučiuose.
„O jeigu atsiranda požymių, jie dažniausiai būna tokie: žmogus pradeda dusti, jį kamuoja skausmas krūtinės srityje, padažnėja širdies ritmas, pila šaltas prakaitas.
Kai užkemšama arterija ir vystosi plaučių infarktas, žmogus jaučia sunkumą krūtinės srityje, jį kamuoja kosulys, atsikosėjama krauju. Kai kurie net alpsta, kitiems sutrinka sąmonė, būna atvejų, kai ligonį ištinka koma”, – pasakojo medikas.
Plaučių embolija dažnai pasireiškia praėjus 3–7 dienoms po to, kai žmogui staiga ištino kojos.
„Į šį požymį nereikėtų numoti ranka”, – patarė gydytojas S.Miliauskas.
Liga dažniausiai užklumpa mažai judančius vyresnio amžiaus asmenis. Jaunų pacientų gydytojai sulaukia retokai.
Rizika, kad gali užsikimšti plaučių arterija, padidėja tiems, kuriems buvo atlikta klubo ar kelio sąnario, pilvo organų operacija.
Taip pat ši būklė gali išsivystyti po traumų, kaulų lūžių, nutukimo, vėžio, plaučių uždegimo, įtakos turi ir genetiniai veiksniai, venų trombozės ar varikozės.
Kol kas nežinia, kodėl susirgo fiziškai stiprus, intensyviai sportuojantis vos į ketvirtąją dešimtį įžengęs M.Petravičius.
Kauno klinikų gydytojai negali pasakyti, su kuo tai susiję – su sportininko patiriamu krūviu ar dažnai lydinčiomis traumomis.
Pastaruoju metu krepšininkas ne vienas rungtynes praleido dėl nugaros, šlaunies raumens, Achilo sausgyslės traumų.
Sirgo ir tenisininkė
M.Petravičius – ne vienintelis sportininkas, kurį šiemet pakirto plaučių mikroembolija. Vasario pabaigoje dėl kraujo krešulių plaučiuose į Los Andželo (JAV) ligoninę buvo paguldyta viena geriausių planetos tenisininkių 29 metų amerikietė Serena Williams.
Prieš tai moteris aštuonis mėnesius negalėjo žaisti dėl pėdos traumos. Vos tik medikai nuėmė įtvarą, S.Williams džiūgavo, kad vėl galės treniruotis, tačiau nustačius plaučių mikroemboliją sportuoti jai buvo uždrausta.
Į treniruočių aikštę S.Williams grįžo šių metų balandį. Nuo birželio ji dalyvauja svarbiausiose teniso varžybose. Šią savaitę tenisininkė sėkmingai pasirodė Niujorke vykstančiame Atvirajame JAV teniso čempionate.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.