Nemigos pančiuose bent kartą gyvenime atsiduria kiekvienas žmogus

„Nemiga kalta dėl visų mano nelaimių: išseko organizmas, negalėjau pastoti ir susilaukti vaiko, padidėjo kraujospūdis, jaučiuosi mirtinai pavargusi“, - prasitarė 55 metų vilnietė Nijolė.

Miego sutrikimai ją vargina nuo jaunystės. Per tris dešimtmečius moteris nerado būdo, kaip įveikti nemigą.

Kartais ji negali sudėti bluosto net dvi savaites, po to kelias naktis jai pavyksta numigti. Ir vėl viskas iš naujo. Nemigos periodai kartojasi vis dažniau.

„Atsiguliu į lovą ir drybsau, kol sulaukiu ryto. Būna taip baisu, kad kartais pagalvoju - jei neužmigsiu, mirsiu. Apie mano nemigą žino tik vyras ir kelios artimos draugės. Jei kam pasiskųsčiau, daugelis nepatikėtų, nes dar sugebu dirbti“, - pasakojo moteris.

Tik kartais, kai jos akys ima keistai blizgėti, bendradarbės sunerimsta, ar neatsitiko kokia nelaimė.

Pirmieji nemigos priepuoliai moterį užklupo, kai jai buvo 25-eri. Gydytojų patarimai - vakare nepersivalgyti, eiti pasivaikščioti, pasiklausyti ramios muzikos - jai nė kiek nepadėjo.

Po trijų metų Nijolė dar tryško sveikata. Jai atrodė, kad miegas - tai prarastas laikas. Todėl ji nesijaudino, kad miega vis mažiau.

Dažniausiai nemiga ją kankindavo per atostogas. Net ir po dienos, praleistos žygyje su kuprine ant pečių, Nijolė negalėdavo užmigti.

Moteris manė, kad nemiga yra laikina - tik sutrikimas, dėl kurio sensta veido oda, greičiau atsiranda raukšlių.

„Grožiu nesirūpinau. Migdomųjų negėriau, nes bijojau, kad prie jų priprasiu ir negalėsiu pastoti“, - prisiminė moteris.

Nemigos priežasčių negalėję nustatyti gydytojai ją ramino, kad po gimdymo jos organizmo veikla savaime susireguliuos. Tačiau Nijolės šeima taip ir nesulaukė palikuonio.

Sudužus šiai vilčiai, Nijolė ryžosi gydytis antidepresantais ir raminamaisiais. Vaistai padėjo ketverius metus.

„Tas laikotarpis mano gyvenime buvo tarsi stebuklas. Išgerdavau tabletę likus kelioms valandoms iki miego, galėdavau skaityti, megzti, žiūrėti televizorių. Atėjus laikui miegoti, krisdavau kaip akmuo“, - prisiminė Nijolė.

Tačiau kai organizmas pripratos prie vaistų, laimingas laikotarpis baigėsi. Moterį vėl ėmė kamuoti nemiga ir košmariškos mintys.

Galų gale atlikus tyrimą - hipnogramą, paaiškėjo, kodėl Nijolė neužmiega - pasirodo,  sutrikęs smegenų žievės slopinimas.

Dabar vilnietė atlieka raumenų tempimo pratimus ir praktikuoja saviįtaigą - tai jai padeda atsipalaiduoti prieš naktį.

Austrų rašytojas Robertas Schneideris bestseleriu tapusiame romane „Miego brolis“, kuris išleistas ir lietuvių kalba, aprašė keistą savižudybės būdą.

Kamuojamas beprotiškų aistrų ir graužiamas sielvarto dėl nelaimingos meilės, romano herojus genialus muzikas Elijas Alderis pasirenka keistą savižudybės būdą - nutaria nebemiegoti iki mirties, nes „kas miega, tas nemyli“. Meilės kankinio gyvybė užgeso po septynių būdravimo parų.

- Ar iš tikrųjų žmogus gali mirti nuo nemigos? - paklausiau Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos gydytojo Alvydo Navicko.

- Tokia mirtis nėra literatūrinė išmonė. Dėl nemigos sutrinka visos organizmo funkcijos, todėl gali nustoti plakusi ir širdis.

Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki šešių valandų per parą, mirštamumas padidėja iki 13 procentų, o miegant vos 4 valandas - iki 40 procentų.

Nemiga yra pavojinga būklė. Daugybę žmonių ji pastūmėja savižudybės link. Jeigu kasdien miegama mažiau negu 4-5 valandas, jau po kelių savaičių gali sutrikti psichika.

- Ar daug žmonių skundžiasi nemiga?

- Tokią kankinančią būseną bent kartą gyvenime patiria kiekvienas žmogus. Blogai miega apie du trečdalius žmonių. Ilgai trunkanti nemiga kamuoja nuo 15 iki 35 procentų visų gyventojų.

Ypač ja skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Ryte jie nesijaučia pailsėję.

Dažniau nemiga skundžiasi tie žmonės, kuriems tenka dirbti naktį, pavyzdžiui, oro uosto dispečeriai, traukinių palydovai.

- Kaip gydytojas gali atpažinti blogai išsimiegojusį pacientą?

- Negalintys laiku užmigti žmonės išgyvena savotišką stresą. Atbunka jų miego instinktas.

Neretai vien nuo minties, kad vakare reiks gultis į lovą, žmones apima nerimas. Jie ima abejoti, ar sugebės užmigti, todėl ima galvoti apie patirtas nesėkmes, neįgyvendintus planus, senatvę ar artėjančią mirtį.

Dėl nemigos atsiranda ne tik fizinis, bet ir psichinis nuovargis, bloga nuotaika, dirglumas, o kartais - agresyvumas, neviltis, mintys apie savižudybę.

Todėl nemiga - ir depresijos požymis. Jos užkluptas žmogus būna apatiškas, niekuo nesidomi, abejingas savo ir kitų likimui.

Miego sutrikimų kamuojami žmonės neretai negali džiaugtis ir intymiais santykiais.

- Bet juk yra žmonių, kurie miega vos penkias valandas per naktį ir jaučiasi žvaliai. Toks buvo prancūzų karvedys Napoleonas.

- Tokie žmonės vadinami trumpamiegiais. Jų nemiga nekankina. Tačiau vien pagal miego trukmę gydytojai negali nustatyti sutrikimo.

Susirūpinti sveikata reikia tada, kai žmogus daugiau kaip pusvalandį kankinasi neužmigdamas, per miegus blaškosi lovoje, knarkia, dažnai prabunda.

Jeigu tokie miego sutrikimai kartojasi bent tris kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau kaip mėnesį, būtina kreiptis į gydytoją.

Patologinės nemigos požymis - ir liguistas rūpinimasis savo miegu, bloga savijauta.

Žinoma, kad nemigos kamuojami žmonės beveik tris kartus dažniau patenka į avarijas, nukenčia nuo traumų, tampa priklausomi nuo alkoholio ir vaistų.

- Ligonis atsako į įvairių anketų klausimus, žymi miego „dienotvarkę“: kurią valandą gulasi, kada keliasi, kiek laiko snaudžia po pietų.

Norint tiksliai įvertinti miego kokybę, reikia visą naktį ligonį tirti poligrafiniu metodu - užrašyti galvos smegenų, raumenų aktyvumą, akių judesius. Taip sudaroma hipnograma, atskleidžianti miego struktūrą.

Miego centruose specialistai stebi ir paciento širdies, kvėpavimo veiklą, galūnių judesius, kūno temperatūrą.

- Svarbu laikytis miego higienos taisyklių. Jos stiprina organizmo paros ritmą.

Kad gerai pailsėtų, žmogus turi susikurti kokį nors ritualą, pavyzdžiui, prieš miegą gerai išvėdinti kambarį, eiti miegoti tuo pačiu laiku, o ryte - keltis tą pačią valandą.

Dieną ilgiau drybsant lovoje, miegas naktį būna paviršutiniškas. Todėl nepatariu ilsėtis lovoje ir po pietų.

Jeigu nesiseka užmigti, nereikia vartytis lovoje. Geriau atsikelti, pasivaikščioti, išeiti iš miegamojo.