Įveikti vidurių užkietėjimą kartais padeda tiktai skalpelis

Pas gydytojus Juliją atginė vidurių užkietėjimas. Kai nenaudodavo laisvinamųjų ar klizmų, moteris tuštinosi tik kas porą savaičių. Dėl to ją nuolat kamavo bloga savijauta - pykinimas, pilvo pūtimas, galvos skausmai.

Iš viso to ją išvadavo operacija, kurios metu buvo pašalinta dalis storosios žarnos.

„Vidurių užkietėjimas kamuoja daugybę žmonių, bet tokios operacijos - vis dar retos“, - teigė moterį operavęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos klinikos chirurgas Paulius Žeromskas.

Apie tai, kaip gydomas vidurių užkietėjimas ir kokios jo priežastys, - pokalbis su medicinos mokslų daktaru P.Žeromsku.

- Daugeliui atrodo, kad vidurių užkietėjimas - reiškinys, dėl kurio neverta trikdyti medikų. Ar tai tiesa?

- Ne. Vidurių užkietėjimas nėra liga, bet tai - įvairių ligų ar negalavimų požymis. Tik gydytojai gali nustatyti, dėl ko jis išsivystė.

- Normalu, jei žmogus tuštinasi nuo trijų kartų per dieną iki vieno karto per tris dienas. Jei dažniau, tai vadinama viduriavimu, rečiau - vidurių užkietėjimu.

- Vidurių užkietėjimo priežastis galima suskirstyti į keletą grupių. Vienais atvejais viduriai užkietėja dėl to, kad storąja žarna ar tik tam tikrose jos vietose lėčiau slenka žarnyno turinys. Žmogus nejaučia noro tuštintis. Jis tuštinasi tiktai kartą ar rečiau nei kartą per savaitę.

Dažniausiai liga kankina jaunas moteris nuo vaikystės ar paauglystės.

Kitais atvejais tai išsivysto užsikimšus storajai žarnai. Pavyzdžiui, išvešėjus storosios žarnos vėžiui. Dažniausiai taip nutinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Viduriai užkietėja ir dėl mažojo dubens funkcijos sutrikimų. Dažniausiai taip nutinka daug kartų gimdžiusioms moterims ar po gimdos pašalinimo operacijos. Tuomet tuštintis būna sunku, tuštinimasis užtrunka, gali sutrikti ir šlapinimasis, išsivystyti šlapimo nelaikymas.

- Taip. Ir neretai tik prisidaro bėdų. Kai žmogus, nežinodamas, kas jam yra, pasiskundžia vaistininkui užkietėjusiais viduriais, jam pasiūlomi laisvinamieji. Populiariausi - preparatai, skatinantys žarnyno peristaltiką - turinio judėjimą žarnynu.

Dažniausiai siūlomi vaistai, kuriuose yra tam tikros žolės - senos - lapų. Bet senos preparatai - lyg narkotikai, prie kurių žarnynas pripranta ir ima reikalauti vis daugiau. Jei šiandien reikia vienos tabletės ar vieno pakelio senos žolės arbatos, tai po kelių mėnesių - vis daugiau ir daugiau.

Kita problema yra ta, kad žmonės, gydydamiesi savarankiškai, neretai užleidžia ligas, dėl kurių išsivystė vidurių užkietėjimas.

Jei tai storosios žarnos vėžys, tai kuo ilgiau gydaisi arbatėlėmis, tuo ilgiau leidi vėžiui augti. Nemažai pacientų patenka pas mus jau su išvešėjusiais augliais po daugybės savigydos mėnesių.

- Kaip galima greičiau, jei atsirado kokių nors tuštinimosi pokyčių - žmogus pradėjo tuštintis rečiau ar dažniau arba tuštinimasis tapo sunkus.

Visi vyresni nei 40 metų žmonės turėtų tikrintis profilaktiškai.

- Tai mitas. Vidurių užkietėjimas nėra hemorojaus priežastis, tuo labiau - pasekmė.

- Kokius tyrimus atliekate pacientams, kuriuos kamuoja vidurių užkietėjimas?

- Beveik kiekvienoje poliklinikoje atliekama irigoskopija - rentgeno kontrastine medžiaga užpildoma storoji žarna, daroma rentgeno nuotrauka, kurioje matoma, ar yra žarnos susiaurėjimų, ar žarna pailgėjusi.

Kitas dažnai taikomas tyrimas, - kolonoskopija. Jis atliekamas tik didesniuose centruose. Jo metu iš vidaus apžiūrima storoji žarna. Šis tyrimas ypač tinka vėžiui diagnozuoti.

Mūsų klinikoje atliekamas dar vienas tyrimas - storosios žarnos tyrimas rentgeno kontrastiniais žymenimis. Pacientui duodama išgerti tam tikrų grūdelių, kurie ryškiai matosi rentgeno nuotraukose.

Kasdien arba kas dvi dienas darant pilvo rentgeno nuotraukas, matyti, kurioje žarnų vietoje šie grūdeliai yra. Kitaip tariant, mes nustatome, kaip žarnynu keliauja šie grūdeliai ir tiksliai išsiaiškiname vietą, kurioje žarnyno turinys slenka lėčiau.

Šis tyrimas padeda gydytojui apsispręsti - gydyti vaistais ar atlikti operaciją.

- Taip. Kai žmogus ilgai nepasituština, jo organizmas yra nuodijamas, jis blogai jaučiasi, skauda galvą, pykina, pučia pilvą ir kamuoja kitokie nemalonūs simptomai. Tai labai vargina.

Bet gydyti visuomet pradedame nuo dietos ir vaistų. Siūlome valgyti daug daržovių ir vaisių, ypač produktų, kurie gali sukaupti daug vandens - džiovintų slyvų, sėlenų.

Jei tai nepadeda, skiriame medikamentų. Tik tuo atveju, jei ir tai negelbsti, imamės skalpelio.

- Teko skaityti straipsnį apie genetiškai nulemtus žmonių mitybos tipus. Amerikiečių mokslininkai žmones suskirstė į žolėdžius ir mėsėdžius.

Pastarųjų nekamuoja vidurių užkietėjimai, nors jie valgo retai ir iki soties. Panašiai kaip, tarkim, liūtai, kurie iki soties prisivalgo kartą ar du per savaitę.

Tuo tarpu tų, kurie prisikiriami žolėdžiams, racione turi būti daug augalinio maisto. Valgyti jie turi dažnai - 3-5 kartus per dieną. Vos tik režimas sutrinka, žmogus, pavyzdžiui, išvyksta į kelionę ar nebevalgo augalinio maisto, prasideda problemos.