Kraujagyslių priešas cholesterolis gelbsti nuo depresijos

Jau seniai žinoma, kad cholestrolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir siaurina jų spindį. Laiku negydant šio sutrikimo, žmogų gali ištinkti širdies infarktas arba smegenų insultas.

Išsivysčiusiose šalyse širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis. Todėl dar prieš kelis dešimtmečius medikai pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Tačiau tyrimai pribloškė pačius mokslininkus. Paaiškėjo, kad pernelyg mažas cholesterolio kiekis gali paskatinti žmones savižudybei. Tai - Suomijos, Nyderlandų ir Pietų Korėjos mokslininkų išvada.

Pietų Korėjos medikai palygino kelių tiriamųjų grupių kraujo tyrimų rezultatus. Vienai grupei priklausė pacientai, kurie, kamuojami depresijos, bandė žudytis ir atsidūrė ligoninėje.

Antrą tiriamųjų grupę sudarė depresija sergantys ligoniai, neturintys minčių pasitraukti iš gyvenimo, o trečią - sveiki savanoriai.

Tyrimų išvados nustebino mokslininkus. Paaiškėjo, kad jei depresija sergančio ligonio viename litre kraujo yra mažiau nei 4,1 milimolio cholesterolio, smarkiai padidėja savižudybės rizika.

Turtingose šalyse kardiologai ragina gyventojus mažinti cholesterolio lygį kraujyje, nes tai atitolina aterosklerozę. Tačiau psichiatrai mano, kad tokios pastangos gali išprovokuoti dar didesnį savižudybių skaičių.

Nuo cholesterolio lygio kraujyje priklauso jaunystės hormonu vadinamo serotonino kiekis. Po to, kai buvo išrasti naujos kartos antidepresantai, didinantys serotonino kiekį organizme, nemažai pacientų pavyko išgydyti nuo depresijos.

Toks gydymas sumažino ir savižudybių skaičių. Pavyzdžiui, Švedijoje pastarąjį dešimtmetį penkis kartus padidėjo antidepresantų vartojimas ir ketvirtadaliu sumažėjo mėginimų žudytis.

Mokslininkai įspėja, kad savižudybių skaičius priklauso net tik nuo fiziologinių ir biologinių pokyčių, vykstančių žmogaus galvos smegenyse, bet ir nuo šalies ekonominio išsivystymo.

Medikai negali paaiškinti, kodėl taip atsitinka. Manoma, kad išsivysčiusių šalių gyventojai turi daugiau laiko apmąstymams. Pasiturintys žmonės labiau kremtasi dėl nesėkmių ir asmeninių tragedijų.

Tuo tarpu skurdžiai gyvenantiems žmonėms tenka visas jėgas skirti kovai už būvį. Jie neturi laiko apmąstymams, melancholijai.

Psichiatrai nustatė, kad psichologinės krizės ir depresija dažniau kamuoja labiau išsilavinusius žmones, kurie linkę analizuoti savo santykius su kitais žmonėmis ir gilintis į konfliktų priežastis.

„Laimei, ne visus žmones, turinčius mažai cholesterolio kraujyje, apninka mintys apie savižudybę“, - tikino Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjas Gintautas Daubaras.

- Kardiologai ragina vengti maisto produktų, kuriuose gausu cholesterolio, pavyzdžiui riebios mėsos, kepenų, kiaušinių. Ar tam pritaria psichiatrai? - paklausiau psichiatro G.Daubaro.

- Raginimus išbraukti iš valgiaraščio kai kuriuos maisto produktus vertinu skeptiškai. Mityba bus visavertė, jei valgysime kuo įvairiau.

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 gramų cholesterolio. Ši medžiaga yra būtina galvos smegenų nervų ląstelėms. Dalį cholesterolio gamina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, o kitą dalį žmogus gauna su maistu.

Tačiau pavojingas yra tiek didelis, tiek per mažas cholesterolio kiekis.

Pirmuoju atveju gresia Alzheimerio liga, išeminis arba hemoraginis insultas, taip pat - infarktas.

O kai cholesterolio yra per mažai, žmogų gali varginti prislėgta nuotaika, pyktis, impulsyvumas, priešiškumas, net gimti minčių nusižudyti. Tai - depresijos požymiai.

Cholesterolis turi įtakos serotonino apykaitai, todėl nuo jo priklauso žmogaus nuotaika. Taip pat ši medžiaga reikalinga ir lytinių hormonų gamybai.

Negalima teigti, kad kuo mažiau cholesterolio, tuo organizmui geriau. Normalus cholesterolio kiekis yra nuo 2,5 iki 5,17 milimolių litre.

- Tyrimais tai nėra įrodyta. Depresijos kilmė nėra iki galo išaiškinta. Polinkį sirgti šia liga žmogus gali paveldėti ir iš savo tėvų. Vien ragindami pacientus valgyti tam tikrus produktus, mes jų neišgydysime.

Perdėtas susirūpinimas mityba taip pat gali sukelti valgymo sutrikimus - anoreksiją, bulimiją.

Tačiau yra pastebėta, kad depresija dažniau vargina tuos, kurie pasmerkia save badavimui, griežtai dietai, atsako angliavandenių, baltymų, netenka vitaminų ir praranda daug svorio.

Taip pat žinoma, kad valgant daugiau patiekalų iš menkės, lašišos, žmogaus organizme daugėja serotonino. Mėgstantys žuvį žmonės rečiau kenčia nuo depresijos, nes jų organizmas gauna daugiau cholesterolio.