Šildomose patalpose sausėja nosies gleivinė. Tai - viena iš
priežasčių, sukeliančių čiaudėjimą, o vėliau - ir slogą.
Sveiko žmogaus nosies gleivinė per parą pagamina apie litrą gleivių.
Jos saugo organizmą nuo infekcijos.
Jei oro drėgmė mažesnė nei 50 procentų, nosies gleivinėje esantys
epitelio plaukeliai lėčiau virpa ir negali surinkti visų per šnerves
keliaujančių nešvarumų.
Gleivės tirštėja ir nebegali nutekėti į skrandį. Nosies landose
kaupiasi nešvarumai bei bakterijos, ima daugintis. Jie nepatenka į
skrandį, kur juos sunaikina skrandžio sultys.
Žmogus skundžiasi, kad jam griaužia nosį, džiūsta burna, norisi
krenkšti. Vėliau išsausėjusi nosies gleivinė išburksta, prasideda
sloga.
„Labai blogai, kai nepasitaręs su gydytoju žmogus vartoja lašus, kurie
sutraukia nosies gleivinės kraujagysles. Ilgainiui prie tokių vaistų
priprantama. Gali net atsirasti gleivinės pakitimų, kurie išgydomi tik
chirurginiu būdu“, - įspėjo gydytojas D.Rauba.
Kad nosies gleivinė mažiau džiūtų, būtina gerti daugiau skysčių. Tinka
šaltinio vanduo ar negazuotas mineralinis vanduo, sultys, arbata,
sriuba.
„Čiaudėjimo ir slogos galima išvengti ir drėkinant patalpas specialiu
drėkintuvu. Jį įsigyti patariu visiems, kuriuos vargina čiaudėjimas ir
išdžiūvusi nosies gleivinė“, - sakė gydytojas D.Rauba.
Nosies gleivinės sausumą mažina ir purškiami tirpalai su jūros vandeniu
ar druskomis. Juos galima purkšti į nosį kas dvi valandas. Tinka ir
mineralinis vanduo, taip pat - aliejiniai ar riebaliniai lašai, kurių
sudėtyje yra vitamino A arba vitamino E.
Galima naudoti ir vazelino tepalą, tačiau reikėtų saugotis, kad jis
nepatektų į plaučius miegant - tai gali sukelti plaučių uždegimą.