Krūties vėžio diagnozė - ne mirties nuosprendis

Tyrimo metu apklausti 1007 įvairaus išsilavinimo, miestuose ir kaimuose gyvenantys vyrai ir moterys nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Kiek daugiau negu ketvirtadalis tyrimo dalyvių teigė turintys artimųjų ar pažįstamų moterų, sergančių krūties vėžiu.

- Ar žmonių, iš arti susiduriančių su krūties vėžio diagnoze, daugėja? - paklausiau Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos ir chemoterapijos skyriaus vedėjo Alvydo Česo.

- Kasmet Lietuvoje diagnozuojama maždaug 1500 naujų susirgimų krūties vėžiu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro duomenimis, pernai diagnozė nustatyta 1532 moterims. Daug tai ar mažai?

Krūties vėžys - dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Susirgusiųjų skaičius kasmet po truputį didėja. Panaši padėtis ir kitose Europos šalyse.

Išsivysčiusiose šalyse ši liga pasiglemžia daugiau moterų negu Azijoje. Galbūt tai nulemia gyvenimo būdas, genetikos skirtumai, tam tikri mitybos ypatumai.

Tačiau tai nereiškia, kad lietuvės, kurios nuo gimimo valgė jautieną ir kiaulieną, o paskui šiuos produktus pakeitė į ryžius ar kitas kruopas, mažiau sirgs šia liga.

- Pastaruoju metu apie krūties vėžį vis daugiau kalba ir pacientės, ir jų artimieji. Ši tema nebėra tabu.

Tačiau apie gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžį lietuviškoje bendruomenėje diskutuojama dar nedaug, nors bendrai paėmus, šiom dviem ligomis serga ne mažiau moterų. Vyrai taip pat vis dar nėra linkę kalbėti apie prostatos vėžį.

Sergamumo krūties vėžiu epidemiologinė situacija keičiasi. Antai pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais ir kiek vėliau tik mažiau negu 50 procentų pacienčių būdavo nustatomas ankstyvosios - pirmosios ir antrosios - stadijos vėžys.

Dabar lengvųjų formų žymiai padaugėjo ir šis skaičius artėja prie 60 procentų ir daugiau.

Padėtis keičiasi į gerąją pusę dėl pagerėjusios moterų patikros. Rezultatų davė įvairios programos, akcijos, informacijos gausa.

Tai padeda moterims anksčiau apsispręsti ir susirūpinti sveikata, kreiptis į medikus. Kartais apsilankyti pas gydytojus jos ryžtasi ne dėl savęs, o dėl vaikų, šeimos, žmonių, kuriems yra reikalingos.

Informacija turi tapti valstybės politika. Tai kainuoja daug mažiau negu vėžiu sergančio paciento gydymas.

Žinių ir informacijos niekada nebus per daug. Jei vyresnioji karta, atrodo, jau viską žino, tai auga kita karta, kuriai taip pat reikia žinių. Nors paprastai iki 30 metų apie tokią problemą ir negalvoji.

Jau yra ir genetinės diagnozės galimybė. Jei sirgo motina ar močiutė, galima nustatyti, ar dukros ir anūkės neištiks ta pati lemtis, imtis profilaktinių priemonių ir išvengti ligos.

Jauniausiai mano pacientei buvo 18 metų. Kartą teko gydyti ir tris tos pačios šeimos kartas. Pirmoji susirgo 70 metų močiutė, vėliau - 25 metų jos anūkė, dar vėliau - motina. Bėdos giminę ištiko per pusantrų metų.

- Yra ir tokių prielaidų. Todėl labai svarbu, ypač rizikos grupei priklausančioms moterims kuo anksčiau susirūpinti sveikata, atlikti profilaktinius tyrimus.

Juk dažnas mūsų, nenorėdami susirgti sloga ar bronchitu, vartojame medų, geriame vitaminus. Norėdamas apsisaugoti nuo kitų ligų taip pat privalai kažką daryti.

- 41 procentas apklaustųjų pritaria nuomonei, kad krūties vėžio diagnozė lygi mirties nuosprendžiui. Kaip tai pakomentuotumėte?

- Manyčiau, kad žmonės nusiteikę per daug pesimistiškai. Dažniausiai į atmintį įstringa skaudūs mirtimi pasibaigę atvejai. Pesimizmo įpučia nežinojimas, baimė, skausmas, neviltis.

Tačiau statistika rodo ką kita. Nors sergamumas krūties vėžiu nežymiai didėja, manau, kad po 5-6 metų galėsime kalbėti apie mirštamumo mažėjimą.

Tam padeda šiuolaikinės gydymo technologijos, efektyvios profilaktikos ir gydymo priemonės.

Nėra nė vienos ligos, apie kurią būtų galima pasakyti: ją visiškai išgydėme. Nebent apendicitas - pašalinus kirmėlinę ataugą, ji neataugs.

Hipertenzija, išeminė širdies liga, gripas - šias ligas galima išgydyti, bet tai nereiškia, kad jos nepasikartos.

Medicina palengvina gyvenimą, prailgina jį. Seniau sakydavo: išėjo žmogus į pensiją, paseno, tai tarsi ir mirti laikas. Dabar žmogus gali gyventi ir 80, ir 90 metų. Net šimtamečiams atliekamos sudėtingos operacijos.

Kita vertus, visi mirsime. Vienas - anksčiau, kitas vėliau, bet padėtį galima ir reikia kontroliuoti.

Jei moteris su krūties vėžio diagnoze ir metastazėmis gali gana kokybiškai gyventi 8-10 metų - tai šiandieninės medicinos laimėjimas. Gal dar mažai apie tai kalbame, mažai informuojame apie sėkmingus atvejus.

Medicinoje standartų nėra. Dešimt moterų su ta pačia diagnoze tenka gydyti skirtingai, ir prognozės skirtingos. Tai subtilūs dalykai.

- Didžioji dauguma apklaustųjų mano, kad chemoterapija - blogiau negu pats vėžys. Ar jie teisūs?

- Manyčiau, kad taip kalba tie, kurie tiesiogiai nebuvo susidūrę su onkologine liga.

Bet koks gydymas žmogui nėra malonus. Visada daug geriau jautiesi, kai ligą gali valdyti, pavyzdžiui, dieta, fiziniu aktyvumu, kineziterapija, masažais.

Chemoterapija - nemalonus dalykas, bet ji nesitęsia amžinai. Mokslininkai įrodė, kad skiriant chemoterapiją ar hormonų terapiją, ligos atsinaujinimo riziką galima sumažinti daugiau kaip 50 procentų.

Kiekvienu atveju viską detaliai aptariame su pacientu, sprendimą priimame kartu.

Tie, kurie patyrė chemoterapiją ir sėkmingai gyvena, turbūt nemano, kad tai buvo neištveriama, ypatingai žiauru. Be abejo, moteriai sunku netekti plaukų, jausti bendrą silpnumą, kažkuriam laikui prarasti darbingumą.

Bet gyvenime pasitaiko ir daugiau situacijų, kurios ne mažiau išbalansuoja organizmą, sukelia bėdų ar net mirčių.

- Daugiau negu trys ketvirtadaliai apklaustųjų linkę manyti, jog krūties vėžys - agresyvi, greitai progresuojanti onkologinė liga.

- Tikrai taip, bet ir čia yra išlygų. Pacienčių su ta pačia krūties vėžio stadija prognozės, gydymas ir ateitis - skirtingos.

Galima teigti, kad vėžys - pakankamai agresyvi liga, galinti staigiai progresuoti ir pažeisti gyvybiškai svarbius organus, jei neskiriamas tinkamas ir efektyvus gydymas.

Populiariai kalbama, kad vyresni ligoniai su ta pačia diagnoze išgyvena ilgiau. Krūties vėžį 75-80 procentų lemia hormonai. Jaunesniame amžiuje dažniau pasitaiko sunkesnė ligos forma. Moteriai pasiekus menopauzę, sulėtėja medžiagų apykaita, mažiau būna ir agresyvių ligos atvejų.

- 40 proc. respondentų mano, jog moteris, kuriai krūties vėžys diagnozuotas vėlyvoje stadijoje, išgyvena iki metų, ketvirtadalis - kad dvejus - trejus metus. Kaip yra iš tikrųjų?

- Iki metų ar kiek daugiau gyvena tik tos, kurioms diagnozuojamas ketvirtosios stadijos vėžys ir jokios priemonės nebepadeda. Tačiau tokių ligonių labai mažai.

Pastaraisiais metais pasiektas gana aukštas išgyvenamumo rodiklis. Maždaug pusė visų onkologinių ligonių gyvena penkerius metus. Moterys, susirgusios krūties vėžiu, - dar ilgiau. Mūsų gydymo rezultatai nenusileidžia Vakarų medikų pasiekimams. Tuo galima pasidžiaugti.

- Žmonėms geriausiai žinomi vėžio gydymo būdai - chemoterapija ir chirurginis gydymas. Apie ką jie nežino?

- Abu šie metodai siejami su vizualiais dalykais: nuslenka plaukai, pašalinama krūtis. Apie spindulinę terapiją žinoma mažiau, nes tai - išoriškai nematoma.

Chirurginis gydymas keičiasi. Šiandien jis tapo ypatingai konservatyvus. Siekiama išsaugoti moteriškumą, tik labai retais atvejais šalinama visa krūtis.

O štai JAV per paskutinius trejus metus labai padaugėjo radikaliųjų - visos krūties šalinimo - operacijų. Moteris po tokios operacijos jaučiasi saugesnė, tačiau nepraradusi moteriškumo - jai atkuriama dirbtinė krūtis.

Šioje srityje Europoje pirmaujantys Italijos medikai mano, kad krūties dalies pašalinimas gali būti toks pat efektyvus kaip ir visos krūties, jei po to skiriama tinkama spindulinė terapija.

- Prieš keletą metų daug aistrų kėlė vadinamoji biologinė terapija - ją galėdavo gauti ne visos krūties vėžiu sergančios moterys.

- Chemoterapija asocijuojasi su nuslinkusiais plaukais, viduriavimu, bendru silpnumu, inkstų, kepenų problemomis.

Biologinis gydymas - taiki terapija. Vaistas tiesiogiai veikia navikinę ląstelę, stabdo naviko dauginimąsi. Vėžinė ląstelė palaipsniui miršta. Tačiau šitaip ji veikia ne visų sergančiųjų navikines ląsteles.

Ši netoksiška terapija gali gerokai prailginti gyvenimą tam tikrai pacienčių grupei, o nustačius ligą ankstyvoje stadijoje - ir išgydyti.

Biologinė terapija - vienas iš neginčijamų krūties vėžio gydymo metodų. Dėl to sutaria visi pasaulio onkologai. Šiandien praktiškai visos moterys, kurioms reikalingas toks gydymas, jį gauna. Gydymas trunka maždaug metus ir yra pakankamai brangus.

JAV, Europoje atlikti tyrimai įrodė, kad valstybei tai - ekonomiškai naudinga. Pinigai, skirti moterų gydymui, atsiperka.

Ligoniai pasveiksta arba gyvena ilgiau, jie dirba, kuria, ir tai grįžta valstybei su kaupu.

Pasitaiko, kad ateina moterys ir būtinai reikalauja biologinės terapijos. O jei neskiri, išeina labai nusiminusios. Tačiau ne visoms jis yra reikalingas ir tinkamas.