Po plastinės operacijos - aistringesnės meilės naktys

Kai XVI amžiuje italų skulptorius Michelangelo kūrė Dovydo skulptūrą, nežinojo, kad ji taps vyriškojo grožio etalonu. Iš baltojo marmuro iškalto vyro apyvarpė gaubia tik trečdalį varpos galvutės. Šis varpos galvutės ir ją gaubiančios odos klostės ilgių santykis tapo auksine taisykle, kuria dabar vadovaujasi plastinės chirurgijos specialistai ir urologai.

Remdamiesi ja, medikai apskaičiuoja, kiek centimetrų apyvarpės reikėtų pašalinti, kad paciento pojūčiai mylintis būtų labiau svaiginantys.

Tokios apipjaustymo operacijos ypač madingos Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje. Šiose šalyse apipjaustymo operacijos atliekamos ką tik gimusiems berniukams, nepriklausomai nuo jų tėvų tikėjimo.

Rūpintis varpos grožiu pradėjo ir lietuviai vyrai.

„Mūsų vyrai jau nebijo skalpelio, drąsiai ryžtasi apipjaustymui. Po tokios operacijos vyrai tampa aistringesni. Daugiau pasitenkinimo patiria ir moterys, mat lytinis aktas trunka ilgiau“, - kalbėjo vilnietis urologas Balys Dainys.

Kai apyvarpė ilga ir siaura, intymūs santykiai vyrams būna skausmingi ir nemalonūs. Kol varpa nėra sukietėjusi, apyvarpę galima lengvai atsmaukti. Įvykus erekcijai, ši odos klostė veržia varpą.

Apyvarpė gali net įplyšti ir pradėti kraujuoti. Tokia žaizda sunkiai gyja. Net sugijus plyšimui, apyvarpėje lieka randas, ji netenka savo elastingumo. Todėl dažnai vienintelė išeitis - trumpinti ilgą ir siaurą apyvarpę.

Odos klostė - ir vieta, kurioje gali kauptis bakterijos. Vidiniame apyvarpės paviršiuje yra riebalinių liaukų, kurios gamina smegmą - specifines išskyras, panašias į varškę.

Kai nesilaikoma higienos, kasdien nesiprausiama po dušu, smegma kaupiasi. Taip susidaro terpė bakterijoms daugintis. Tokiu atveju gali kilti ne tik apyvarpės uždegimas, bet ir pavojus, kad infekcija nukeliaus į šlapimo takus.

Tokie negalavimai dažniau kamuoja ne tik higienos įpročių nepripažįstančius vyrus, bet ir cukriniu diabetu sergančius ligonius.

Apyvarpės maišelyje besikaupianti smegma gali padidinti ir varpos vėžio pavojų. Tai paaiškėjo ištyrus gretimose Afrikos valstybėse - Ugandoje ir Kenijoje - gyvenusius vyrus.

Kenijoje iki šiol paplitęs apyvarpės apipjaustymo paprotys. Šioje šalyje iš visų tirtų savanorių varpos vėžiu sirgo apie 2 procentus.

Tuo tarpu Ugandoje, kur ką tik gimę berniukai nėra apipjaustomi, varpos vėžiu sirgo net 12,2 procento vyrų.

Dėl apyvarpės išskyrų kenčia ne tik vyrai, bet ir moterys. Onkologai įrodė, kad smegma žalingai veikia gimdos gleivinę ir kaklelį - ji gali skatinti piktybinio naviko vystymąsi.

Apyvarpės apipjaustymo nauda akivaizdi ir saugantis chladimijų sukeliamų ligų. Moterys, kurių partneriai ryžtasis tokiai operacijai, beveik tris kartus rečiau užsikrečia šiomis bakterijomis.

Apyvarpės apipjaustymo operacija nėra sudėtinga - pašalinama tiek odos klostės, kad ji atidengtų ne mažiau kaip trečdalį varpos galvutės.

Pageidaujantys aštresnių pojūčių vyrai neretai prašo, kad medikai į apyvarpę įvertų kokį nors papuošalą - auskarą ar žiedą. Kiti prašo po odos kloste įsiūti kokį nors daiktą - sidabrinį ar auksinį amuletą.

Apipjaustymo operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Tik retkarčiais operuota vieta patinsta, atsiranda kraujosruvų.

Vienintelis nepatogumas - bent tris savaites po apipjaustymo vyrui būtina vengti intymių santykių, kad nesuplyštų siūlės.

Sugijus joms, nelieka jokio rando. Vyrai, kurie baiminasi, kad apie šią operaciją gali sužinoti jų partnerė, gali būti ramūs - skalpelio pjūviai lieka nepastebimi.

Žinoma, ne visi urologai yra apipjaustymo operacijų šalininkai. Iki šiol pasaulyje netyla diskusijos, ar apipjaustymas iš esmės gali prailginti orgazmą ir pagerinti lytinius santykius. Mat apyvarpė - natūrali varpos galvutės apsauga, ją drėkinanti ir sauganti nuo išorinių dirgiklių.

Šiame apie odos plote slypi beveik tūkstantis nervinių ląstelių, dėl kurių apyvarpė yra svarbi erogeninė zona. Ar verta atsisakyti šios apsaugos? Galbūt nuo bakterijų geriau saugotis įvairiomis higienos priemonėmis?

Atsakydami į tokius priekaištus apipjaustymo operacijos šalininkai pateikia dar vieną svarbų argumentą. Tyrimai rodo, kad ši operacija gali išvaduoti vyrus nuo dar vienos bėdos - pirmalaikio spermos išsiliejimo.

Tiesa, sutrumpinus apyvarpę, gali šiek tiek padidėti varpos jautrumas. Kai kurie vyrai skundžiasi, kad apnuogintai varpai prisilietus prie baltinių, kyla nemalonių pojūčių.

Tačiau sugijus siūlėms, intymus bendravimas teikia naujų stiprių pojūčių - daugelis vyrų orgazmą patiria vėliau, jis trunka ilgiau,  tuo lieka patenkintos ir jų partnerės.

Apipjaustymas - viena seniausių pasaulyje operacijų.

Pirmieji duomenys apie apipjaustymą siekia senovės Egipto laikus - maždaug 2800 metų prieš Kristų. Po apipjaustymo apeigų jaunuoliai buvo laikomi lygiateisiais genties nariais, turinčiais teisę vesti.

Artimuosiuose Rytuose, daugelyje Azijos, Šiaurės Afrikos šalių šis paprotys išlikęs iki šių dienų.

Islamo išpažinėjai, taip pat žydai apipjausto berniukus praėjus ne daugiau kaip aštuonioms dienoms po gimimo.

Kitose šalyse apipjaustymo operacijos neteko ritualinės paskirties. Jos atliekamos dėl medicininių ir estetinių priežasčių.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug 85 procentai visų vyrų yra apipjaustyti. Ši mada skverbiasi ir į Europą, nors, tarkim, Vokietijoje, Italijoje apipjaustytų vyrų gerokai mažiau - apie 5 procentus.