Kai XVI amžiuje italų skulptorius Michelangelo kūrė Dovydo skulptūrą,
nežinojo, kad ji taps vyriškojo grožio etalonu.
Iš baltojo marmuro iškalto vyro apyvarpė gaubia tik trečdalį varpos galvutės. Šis
varpos galvutės ir ją gaubiančios odos klostės ilgių santykis tapo auksine taisykle, kuria dabar
vadovaujasi plastinės chirurgijos specialistai ir urologai.
Remdamiesi ja, medikai apskaičiuoja, kiek centimetrų apyvarpės reikėtų
pašalinti, kad paciento pojūčiai mylintis būtų labiau svaiginantys.
Tokios apipjaustymo operacijos ypač madingos Kanadoje, Jungtinėse
Amerikos Valstijose, Prancūzijoje. Šiose šalyse apipjaustymo operacijos
atliekamos ką tik gimusiems berniukams, nepriklausomai nuo jų tėvų
tikėjimo.
Rūpintis varpos grožiu pradėjo ir lietuviai vyrai.
„Mūsų vyrai jau nebijo skalpelio, drąsiai ryžtasi apipjaustymui. Po
tokios operacijos vyrai tampa aistringesni. Daugiau pasitenkinimo
patiria ir moterys, mat lytinis aktas trunka ilgiau“, - kalbėjo vilnietis
urologas Balys Dainys.
Kai apyvarpė ilga ir siaura, intymūs santykiai vyrams būna skausmingi ir
nemalonūs. Kol varpa nėra sukietėjusi, apyvarpę galima lengvai
atsmaukti. Įvykus erekcijai, ši odos klostė veržia varpą.
Apyvarpė gali net įplyšti ir pradėti kraujuoti. Tokia žaizda sunkiai
gyja. Net sugijus plyšimui, apyvarpėje lieka randas, ji netenka savo
elastingumo. Todėl dažnai vienintelė išeitis - trumpinti ilgą ir
siaurą apyvarpę.
Palanki terpė bakterijoms
Odos klostė - ir vieta, kurioje gali kauptis bakterijos. Vidiniame
apyvarpės paviršiuje yra riebalinių liaukų, kurios gamina smegmą -
specifines išskyras, panašias į varškę.
Kai nesilaikoma higienos, kasdien nesiprausiama po dušu, smegma
kaupiasi. Taip susidaro terpė bakterijoms daugintis. Tokiu atveju gali
kilti ne tik apyvarpės uždegimas, bet ir pavojus, kad infekcija
nukeliaus į šlapimo takus.
Tokie negalavimai dažniau kamuoja ne tik higienos įpročių
nepripažįstančius vyrus, bet ir cukriniu diabetu sergančius ligonius.
Didesnė rizika sirgti vėžiu
Apyvarpės maišelyje besikaupianti smegma gali padidinti ir varpos vėžio
pavojų. Tai paaiškėjo ištyrus gretimose Afrikos valstybėse - Ugandoje
ir Kenijoje - gyvenusius vyrus.
Kenijoje iki šiol paplitęs apyvarpės apipjaustymo paprotys. Šioje šalyje
iš visų tirtų savanorių varpos vėžiu sirgo apie 2 procentus.
Tuo tarpu Ugandoje, kur ką tik gimę berniukai nėra apipjaustomi, varpos
vėžiu sirgo net 12,2 procento vyrų.
Dėl apyvarpės išskyrų kenčia ne tik vyrai, bet ir moterys. Onkologai
įrodė, kad smegma žalingai veikia gimdos gleivinę ir kaklelį - ji gali
skatinti piktybinio naviko vystymąsi.
Apyvarpės apipjaustymo nauda akivaizdi ir saugantis chladimijų sukeliamų
ligų. Moterys, kurių partneriai ryžtasis tokiai operacijai, beveik tris
kartus rečiau užsikrečia šiomis bakterijomis.
Randas odoje - nepastebimas
Apyvarpės apipjaustymo operacija nėra sudėtinga - pašalinama tiek odos
klostės, kad ji atidengtų ne mažiau kaip trečdalį varpos galvutės.
Pageidaujantys aštresnių pojūčių vyrai neretai prašo, kad medikai į
apyvarpę įvertų kokį nors papuošalą - auskarą ar žiedą. Kiti prašo po
odos kloste įsiūti kokį nors daiktą - sidabrinį ar auksinį amuletą.
Apipjaustymo operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Tik
retkarčiais operuota vieta patinsta, atsiranda kraujosruvų.
Vienintelis nepatogumas - bent tris savaites po apipjaustymo vyrui
būtina vengti intymių santykių, kad nesuplyštų siūlės.
Sugijus joms, nelieka jokio rando. Vyrai, kurie baiminasi, kad apie šią
operaciją gali sužinoti jų partnerė, gali būti ramūs - skalpelio pjūviai
lieka nepastebimi.
Nemalonūs pojūčiai - laikini
Žinoma, ne visi urologai yra apipjaustymo operacijų šalininkai. Iki
šiol pasaulyje netyla diskusijos, ar apipjaustymas iš esmės gali
prailginti orgazmą ir pagerinti lytinius santykius. Mat apyvarpė -
natūrali varpos galvutės apsauga, ją drėkinanti ir sauganti nuo išorinių
dirgiklių.
Šiame apie odos plote slypi beveik tūkstantis nervinių ląstelių, dėl
kurių apyvarpė yra svarbi erogeninė zona. Ar verta atsisakyti šios apsaugos? Galbūt nuo bakterijų geriau saugotis
įvairiomis higienos priemonėmis?
Atsakydami į tokius priekaištus apipjaustymo operacijos šalininkai
pateikia dar vieną svarbų argumentą. Tyrimai rodo, kad ši operacija gali išvaduoti vyrus nuo dar vienos bėdos
- pirmalaikio spermos išsiliejimo.
Tiesa, sutrumpinus apyvarpę, gali šiek tiek padidėti varpos jautrumas.
Kai kurie vyrai skundžiasi, kad apnuogintai varpai prisilietus prie
baltinių, kyla nemalonių pojūčių.
Tačiau sugijus siūlėms, intymus bendravimas teikia naujų stiprių pojūčių
- daugelis vyrų orgazmą patiria vėliau, jis trunka ilgiau, tuo lieka patenkintos ir jų
partnerės.
Paprotys išlikęs iki šių dienų
Apipjaustymas - viena seniausių pasaulyje operacijų.
Pirmieji duomenys apie apipjaustymą siekia senovės Egipto laikus -
maždaug 2800 metų prieš Kristų.
Po apipjaustymo apeigų jaunuoliai buvo laikomi lygiateisiais genties
nariais, turinčiais teisę vesti.
Artimuosiuose Rytuose, daugelyje Azijos, Šiaurės Afrikos šalių šis
paprotys išlikęs iki šių dienų.
Islamo išpažinėjai, taip pat žydai apipjausto berniukus praėjus ne
daugiau kaip aštuonioms dienoms po gimimo.
Kitose šalyse apipjaustymo operacijos neteko ritualinės paskirties. Jos
atliekamos dėl medicininių ir estetinių priežasčių.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug 85 procentai visų
vyrų yra apipjaustyti. Ši mada skverbiasi ir į Europą, nors, tarkim,
Vokietijoje, Italijoje apipjaustytų vyrų gerokai mažiau - apie 5
procentus.
