Organizmo treniruotė prieš gripo sezoną: skiepai, česnakai ar homeopatinės priemonės?

Sezoninis gripas Lietuvoje ima plisti po Naujųjų metų - sausio-kovo mėnesiais. „Dabar - geriausias laikas pagalvoti apie skiepus“, - patarė Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis.

- Pirmiausia - vyresniems nei 65 metų žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis, ypač plaučių ir bronchų, širdies ir kraujagyslių.

Ne mažiau gripas pavojingas sergantiems bronchine astma, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis.

Rizikos grupei priklauso žmonės, gyvenantys socialinės globos įstaigose, tie, kurių imunitetas slopinamas specialiais medikamentais po organų persodinimo ar preparatais nuo vėžio, sergantys ŽIV. Lėtinių ligų paūmėjimas jiems gali būti lemtingas ir net mirtinas.

Taip pat svarbi grupė - nėščios moterys. Jeigu būsimoji motina suserga gripu, kyla didelė rizika vaisiui - jis gali gimti apsigimęs.

Skiepytis moterys gali nepriklausomai nuo to, kelintas nėštumo trimestras - pirmas, antras ar trečias. Beje, taip nušaunami du zuikiai: imunitetą įgyja ne tik motina, bet ir kūdikis. Vaikus galima skiepyti tik nuo šešių mėnesių.

- Vis dar yra abejojančių vakcinų nauda. Ar yra kokių nors naujų mokslinių tyrimų, kurie tai patvirtintų?

- Jau seniai pastebėta, kad gripo sezono metu - būtent nuo sausio iki kovo - ypač padidėja vyresnių žmonių sergamumas ir mirštamumas nuo insulto ir miokardo infarkto. Tačiau tik neseniai nustatytas to reiškinio tiesioginis ryšys su infekcija.

Mokslininkai įrodė, kad sergant gripu kraujyje padaugėja uždegimo citokinų - šių medžiagų organizme atsiranda bet kokio uždegimo, lėtinės ligos metu. Jų daugiau turi, pavyzdžiui, nutukę, cukriniu diabetu, kitomis ligomis sergantys žmonės.

Daugiau citokinų būna susikaupę ir vyresnio amžiaus žmonių kraujyje. Jei jie suserga gripu, tai dar labiau padidina citokinų koncentraciją. Jai pasiekus kritinę ribą, žmogų gali ištikti insultas arba infarktas.

Tai įvyksta todėl, kad citokinai skatina kraujo krešulių susidarymą. Jei krešulys užkemša smegenų kraujagyslę, įvyksta insultas, jeigu širdies - miokardo infarktas.

Visa tai dar kartą patvirtina, kaip svarbu nuo gripo pasiskiepyti vyresnio amžiaus žmonėms.

- Medicinos darbuotojams. Pirmiausia dėl to, kad sirgdami jie gali užkrėsti pacientus, antra - susirgę jie neina į darbą, tad nukenčia ligoniai.

Kasmet skiepijasi dauguma mūsų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės medikų.

Bet žinau, kad yra nemažai bendrosios praktikos gydytojų, kitų specialybių medikų, kurie vis dar mano, esą gripas - lengva liga, nuo jos niekas nemiršta ir skiepytis nereikia. Tai - mitas.

- Nes kasmet cirkuliuoja vis kitokio padermės gripo virusai. Kadangi kiekvienais metais gripo A (H1N1), A (H3N2) ir B virusai cirkuliuoja kartu, gaminamos trivalentės vakcinos.

Tačiau šių virusų padermės kiekvienais metais keičiasi. Tai įvertinus kasmet gaminamos vis kitos sudėties gripo vakcinos.

- 2011-2012 metų gripo sezono metu turėtume sulaukti tų pačių virusų, kurie cirkuliavo praėjusį sezoną - A/California/7/2009 (H1N1), A/Perth/16/2009 (H3N2) ir B/Brisbane/60/2008. Jie nepasižymi itin dideliu agresyvumu, tad didelių grėsmių nelaukiama.

- Jeigu skiepijuosi jau dešimt metų kiekvieną rudenį, galbūt šiemet to daryti neverta? Dar turiu imunitetą?

- Imunitetas, susidaręs po skiepijimosi gripo vakcina, nėra ilgalaikis - trunka 6-12 mėnesių. Be to, kaip minėjau, kasmet plinta vis kita viruso padermė.

Kita vertus, amerikiečiai įrodė, kad tie, kurie skiepijasi kasmet, turi didesnį pranašumą prieš tuos, kurie pasiskiepijo tik kartą. Skiepai - tarsi treniruotė imunitetui.

- Daugelis mano, kad skiepai - tai šimtaprocentė apsauga nuo gripo, o jeigu suserga, nusivilia skiepais.

- Iš tikrųjų skiepai nepadeda šimtu procentų išvengti ligos, tačiau jie tikrai padeda išvengti sunkių gripo komplikacijų, taip pat lėtinių ligų, kuriomis žmogus serga, paūmėjimo.

Žmonės retai miršta nuo sezoninio gripo, dažniau - nuo jo sukeltų komplikacijų ar paūmėjus lėtinei ligai.

Pasiskiepijusieji gali susirgti gripu, tačiau sirgs daug lengviau ir tikrai išvengs sunkių padarinių.

- Manoma, kad česnakai gali būti naudingi stiprinant imuninę sistemą, nes jie didina imuninių ląstelių naikintojų aktyvumą. Tačiau šis augalas turi ir neigiamų savybių.

Tam tikrais atvejais, ilgiau pavartojus česnakų, skystėja kraujas. Yra buvę atvejų, kai sudėtingos operacijos metu pacientams dėl to nepavyko ar sunkiai pavyko sustabdyti kraujavimą. Taip pat žinoma, kad česnakai gali neigiamai veikti kepenų veiklą.

Norėčiau pabrėžti: česnakų vartojimas nepakeičia skiepų nuo gripo. Žmonės, kurie tiki jų galiomis, gali juos saikingai vartoti, tačiau kartu raginčiau pasiskiepyti ir nuo gripo.

Česnakai stiprina bendrą imuninę sistemą, o gripo vakcina sukuria specifinį imunitetą, apsaugantį nuo gripo infekcijos.

Prancūzijoje šešiuose iš dešimties namų ūkių vartojami homeopatiniai vaistai, kurių kainą dalinai kompensuoja draudimo bendrovės.

Farmacijos mokslų daktarė Michele Boiron iš Prancūzijos teigė, kad populiariausi homeopatiniai preparatai - nuo gripo, peršalimo, kosulio, taip pat malšinantys stresą, nervinę įtampą, nerimą, miego sutrikimus.

- Prancūzai juokauja, kad prasidėjus gripo sezonui, kartą per savaitę žirnelių dozę gali išgerti ne tik suaugęs žmogus, vaikas, bet ir arklys, nes homeopatiniai vaistai tinka ir gyvūnams.

Pavyzdžiui, vieno nuo gripo saugančio preparato veiklioji medžiaga yra išgauta iš laukinių ančių kepenų ir širdies raumens. Šie vaistai buvo sukurti po Pirmojo pasaulinio karo, siaučiant ispaniškajam gripui, kuris nusinešė apie 20 milijonų žmonių gyvybių.

Tuomet prancūzų gydytojas Josephas Roy pastebėjo, kad antis prižiūrinčių fermų darbininkai, be kita ko, valgę patiekalus iš antienos subproduktų - kepenų, širdies, išvengė gripo.

Jam kilo mintis, kad nukenksminus paukščių organizme besidauginantį virusą, jis gali tapti priešnuodžiu gripui.

Homeopatinės priemonės tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir sportininkams, kuriems yra draudžiama vartoti stipraus poveikio vaistus, įtrauktus į dopingo sąrašą.

- Apie česnaką nieko negalėčiau pasakyti, o iš svogūnų išgaunama vieno homeopatinio preparato veiklioji medžiaga, padedanti nuo slogos ir peršalimo. Šias tabletes gali čiulpti tiek vaikai, nėščios moterys, žindyvės, tiek vyresnio amžiaus žmonės.

- Daugelis neturi laiko sirgti, todėl norėtų stebuklingos tabletės. Tuo tarpu homeopatinius vaistus reikia dažnai vartoti.

- Svarbu nepražiopsoti ligos pradžios. Homeopatiniai vaistai veikia greitai ir efektyviai, jei yra tinkamai vartojami.

Pavyzdžiui, peršalus, pajutus šaltkrėtį, suskaudus gerklei, žirnelius ar tabletes reikia vartoti kas valandą, simptomams švelnėjant - rečiau.

- Sakoma, kad homeopatinis preparatas tuo veiksmingesnis, kuo mažiau jame veikliosios medžiagos. Kartais jame nebūna nė vienos tokios molekulės. Kaip medikamentas gali veikti organizmą?

- Mes daug ko negalime paaiškinti. Streso metu išsiskyrusi adrenalino dozė irgi yra be galo maža, bet to užtenka, kad žmogus mirtų nuo infarkto. Bet jeigu negalime paaiškinti, tai dar nereiškia, kad neveikia.

Beje, Prancūzijoje visi homeopatiniai preparatai yra priskiriami vaistams, todėl atliekami klinikiniai tyrimai, įrodantys jų efektyvumą.