Apie tai – pokalbis su Europos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidente Tuula Tamminen.
- Kaip galima padėti tokiems mažiems vaikams?
- Jei norime, kad vaikai iš girtuokliaujančių šeimų užaugę netaptų alkoholikais, reikia kuo anksčiau pradėti juos mokyti valdyti neigiamus jausmus. Kol kūdikis mažas, tai daryti padeda tėvai ar jį prižiūrintys žmonės.
Pavyzdžiui, kūdikis smarkiai susierzina, išsigąsta, supyksta, ima verkti ir pats negali nurimti. Jį pasupus, paėmus ant rankų, paguodus, nurimsta. Pamažu kūdikiui atsiranda įgūdis pačiam susivaldyti.
Tačiau pastebėta, kad alkoholikų šeimose augantiems vaikams sunkiai sekasi valdyti neigiamas emocijas.
- Kodėl?
- Piktnaudžiaujantys alkoholiu žmonės greitai praranda savitvardą ir pradeda rėkti arba net mušti, žaloti savo vaiką. Jie nemoka nusiraminti patys, todėl nesugeba padėti ir vaikui. Taip blogosios tėvų ir vaikų emocijos dar labiau išsikeroja.
Vaikas neišmoksta valdyti
savo jausmų protrūkių ir vėliau turi problemų dėl agresyvaus elgesio: jis greitai supyksta, keikiasi, rėkia, trankosi, praranda pusiausvyrą.
Jei ir tapęs paaugliu vaikas nemoka valdyti emocijų, didelė rizika, kad jis pradės piktnaudžiauti alkoholiu.
Tad tėvus reikia mokyti padėti dar mažam savo vaikui. Mūsų tikslas – išmokyti tėvus tinkamai bendrauti su kūdikiais.
- Koks ryšys tarp gebėjimo nuslopinti baimę, pyktį ar nerimą ir vėliau išsivystančios priklausomybės nuo alkoholio?
- Vaiko raidos tyrimai patvirtino, kad tie, su kuriais psichiatrai dirbo kūdikystėje, vėliau turėjo mažiau problemų dėl alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų.
Šie teiginiai pagrįsti tyrimais. Tris dešimtmečius JAV mokslininkai stebėjo alkoholikų šeimose augančius vaikus ir vėlesnį jų gyvenimo kelią.
Formuojantis alkoholiko asmenybei, labai svarbi paauglystė. Paauglių emocijos greitai keičiasi, jiems itin sunku patiems susivaldyti.Tie, kurie nesugeba valdyti savo emocijų, greitai įklimpsta į bėdą: pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, susideda su kitais panašiu elgesiu pasižyminčiais paaugliais ir galiausiai tampa alkoholikais.
Šių problemų šaknys – kūdikystėje. Už jas atsakingi tėvai, nepadėję vaikui išmokti valdyti neigiamų emocijų.
- Kaip nustatote, kuriam kūdikiui reikia psichiatro pagalbos?
- Alkoholiu Suomijoje piktnaudžiauja daugiausia jauni, 18-30 metų, žmonės. Jei toks žmogus kreipiasi pagalbos į gydymo ar valstybinę įstaigą, specialistai aiškinasi, ar jis turi mažų vaikų. Jei taip, stengiamasi, kad jie būtų nedelsiant atsiųsti į mūsų tarnybas.
- Ar Suomijoje daug alkoholikų?
- Taip. Vienam gyventojui tenka 10,43 litro gryno alkoholio per metus. Tai labai daug. Alkoholį pradeda vartoti vis jaunesni paaugliai. Šiuo metu į jį įninka ir 11-12 metų vaikai.
Įtakos turi ir šiuolaikinis gyvenimo būdas: žmonės daug dirba ir siekia sėkmės. Priversti labiau konkuruoti tarpusavyje jie jaučia didelę įtampą, tad poreikis atsipalaiduoti vis didėja.
* * *
Lietuvoje apie tai net nekalbama
Sigita Lesinskienė, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė
„Lietuvoje daug kalbama apie mokyklinio amžiaus vaikų, ypač paauglių, didėjantį agresyvumą, elgesio problemas, piktnaudžiavimą alkoholiu. Bet tai – pasekmės. Užkirsti joms kelią reikia ankstyvoje vaikystėje.
Lietuvos psichiatrai seniai kalba apie būtinybę pradėti teikti pagalbą kuo mažesniems vaikams ir taip užkirsti kelią emociniams elgesio bei socializacijos sutrikimams paauglystėje.
Gaila, tačiau net nepradėta svarstyti apie galimybę teikti specializuotą pagalbą kūdikiams ir mažiems vaikams.
Tam nereikia daug investicijų, brangios aparatūros, vaistų. O sutaupyti galima labai daug.
Užsienio mokslininkai įvertino, kad santykinis piniginis vienetas, investuotas į kūdikių ir mažų vaikų psichikos sveikatos stiprinimą, valstybei duoda 14 santykinių piniginių vienetų pelną, nes augantis vaikas būna apsaugotas nuo tokių sutrikimų“.